Dvi Žiežmarių gimnazijos pavaduotojos stengiasi, kad įstaiga klestėtų ir visai bendruomenei joje būtų gera dirbti ir mokytis

Nuo šių metų pavasario Žiežmarių gimnazijoje keitėsi administracija. Pirmiausiai, po paskelbto konkurso direktorės pareigas užėmė ir dirbti pradėjo Justina Zaleckienė. Naujoji direktorė kurį laiką dirbo be pavaduotojų – jų funkcijas sutiko laikinai eiti dvi gimnazijos mokytojos. 
Tačiau netrukus viena iš direktoriaus pavaduotojų pradėjo dirbti Gina Erlickienė. O jau nuo rugsėjo pirmosios į kolektyvą įsijungė ir Jūratė Liutkuvienė, antroji pavaduotoja. 
„Atspindžiai” kalbina šias dvi pavaduotojas. kaip joms sekasi, su kokiais iššūkiais susiduria. 
Gina Erlickienė – ne naujokė Žiežmarių gimnazijoje, jai pažįstami ir mokiniai, ir kolegos. Tad ją pirmąją ir kalbiname, užduodami tradicinius klausimus: 

Kokio dalyko mokytoja esate, ar turite auklėjamąją klasę?
Esu kūno kultūros ir anglų kalbos mokytoja. Bet paskutinius 15 metų dirbau tik kaip anglų kalbos mokytoja. Auklėtinius turėjau iki pareigų pasikeitimo. Šiais metais jie jau aštuntokai, tai buvau jų auklėtoja 3 metus. Nuo šio rugsėjo jie turi kitą auklėtoją.
Kiek turite pedagoginio darbo stažo?
Pedagoginis darbo stažas 32 metai.
Kada pradėjote dirbti pavaduotoja? Kokią sritį kuruojate?
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui pradėjau dirbti nuo š.m. rugpjūčio 18 dienos. Esu atsakinga už I-IV gimnazinių klasių ugdymą, VBE ir PUPP organizavimą ir vykdymą, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestaciją.

Su kokiais iššūkiais susiduriate?
Dirbant mokykloje iššūkių netrūksta. Jų buvo tiek dirbant mokytoja tiek dabar dirbant naujose pareigose. Tačiau kokie iššūkiai ir patirtis bebūtų, teigiama ar neigiama, visa tai skatina mus tobulėti, mokytis ir ieškoti geriausių sprendimų.
Kaip sekasi suderinti kelias pareigas?
Dabar dirbu tik vienose pareigose, tai galiu susitelkti į konkrečius darbus ir atlikti juos kaip galima geriau.
Ką mėgstate veikti laisvalaikiu. Kokie jūsų ateities planai?
Laisvalaikiu šoku vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyve “Skaisgija”, mėgstu keliauti po Lietuvą ir netik, skaitau knygas, mėgstu lankytis baseine, pirtyje.
Planai profesinėje srityje: stengtis dirbti taip, kad gimnazija klestėtų ir visai bendruomenei joje būtų gera dirbti ir mokytis, o asmeninėje srityje neapleisti savo pomėgių ir rasti laiko sau ir šeimai.

Jūratė Liutkuvienė – naujas veidas ir nauja direktorės pagalbininkė. Taip jau sutapo, kad šiandien sukako 3 mėnesiai, kaip ji darbuojasi Žiežmariuose. 

Prisistatykite – kas jūs, iš kur esate? Kur mokėtės ir kokia jūsų specialybė.

Mano kelias prasidėjo nedideliame Lazdijų krašto miestelyje – Seirijuose, gausioje 4 vaikų šeimoje. Tėvai bei seneliai nuo mažens mokė tikėjimo, bendrystės, grožio dermės, žodžio vertės ir atsakomybės – vertybių, kurios lydi kiekvieną mano pasirinkimą. Mokykloje atradau, kad augimas – tai ne tik žinių įgijimas, bet ir gebėjimas mąstyti, drąsiai žvelgti į save ir pasaulį. Pirmąjį postūmį pedagogikai suteikė mama, kurios nuoseklaus ir kryptingo darbo pavyzdys mane ir atvedė į lituanistikos kelią. 2000-aisiais įstojau į Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą ir baigiau lietuvių kalbos bei literatūros studijas. Mano profesinės veiklos kelio pradžia – Prienų „Žiburio“ gimnazija. Ten mane pasitiko ne tik stipri lituanistų bendruomenė, bet ir pirmosios pamokos, kaip pasitikėti savimi, ieškoti kūrybiškesnių darbo metodų, drąsiai eksperimentuoti ir, svarbiausia, atrasti kelią į kiekvieno mokinio širdį. Tai buvo ne tik profesinis, bet ir žmogiškas augimas. Visada tikėjau, kad mokytojas turi būti žingeidus ir veiklus, todėl tobulėjimas tapo natūralia mano kelio tąsa. Kauno technologijos universitete įgytas vadybos ir verslo administravimo magistras atvėrė gerokai platesnes profesines ir karjeros perspektyvas.

Koks Jūsų darbinis stažas ir pedagoginė patirtis, jei tokia yra.

Šį rudenį sukako 21-eri darbo metai. Kitais metais minėsiu 19 metų pedagoginio ir 14 metų vadybinio darbo sukaktį. Tačiau ši patirtis nėra taškas – veikiau daugtaškis, skatinantis mokytis visą gyvenimą. Ši patirtis – nuoseklus mano profesinio augimo kelias, kuriame telpa kūryba, atsakomybė ir nuolatinis mokymasis.

Nuo kada dirbate Žiežmarių gimnazijoje ir kokios jūsų pareigos? 

2025 m. lapkričio 19-ąją sukanka trys mėnesiai, kai įsiliejau į Žiežmarių gimnazijos bendruomenę ir einu gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui pareigas. Tai laikotarpis, per kurį spėjau įsitikinti, kokia gyvybinga, atvira ir kryptinga yra ši mokykla. 

Kodėl pasirinkote Žiežmarių gimnaziją, ar jau apsipratote su bendradarbiais ir mokiniais? 

Žiežmarių gimnaziją pasirinkau dėl jų bendruomeniškumo, aiškios vizijos ir noro keistis. Šiandien galiu drąsiai teigti – apsipratau. Jaučiu pasitikėjimą, atvirą dialogą ir stiprią mokyklos kultūrą, kurioje vertinami kiekvieno darbuotojo ir mokinio siekiai. Čia sutikau šiltus, profesionalius kolegas, o smalsūs, atviri, ieškantys mokiniai padėjo labai greitai pajusti ritmą, kuriuo gyvena ši mokykla. Gimnazijoje lyderystė – ne privilegija, o bendruomenės įrankis: kiekvienas mokytojas, mokinys ir tėvas prisideda prie sprendimų, kuria iniciatyvas ir kartu formuoja mokyklos ateitį.

Kokie kyla didžiausi iššūkiai, kokius sau keliate prioritetus? 

Kalbėdama apie iššūkius ir sau keliamus prioritetus, galiu teigti, kad augant tėvų lūkesčiams, direktoriaus pavaduotojas vis dažniau atsiduria esminėje tarpininko pozicijoje tarp namų ir ugdymo įstaigos, tarp tėvų, mokytojų ir mokinių, spręsdamas tiek individualius, tiek klasės lygmens iššūkius. Kiekviena situacija ne tik išklausoma, bet ir profesionaliai išsprendžiama. Tuo pačiu į mokyklas žengiant dirbtinio intelekto sprendimams ir naujiems skaitmeniniams įrankiams, pavaduotojas tampa pokyčių lyderiu, privalančiu užtikrinti sklandų jų diegimą ir ugdymo kokybę. Visa tai lydima ir pareigybės apraše neminimo emocinio krūvio – konfliktų valdymo, jautrių situacijų sprendimo bei nuolatinio bendruomenės narių išklausymo, atskleidžiančio dažnai nepastebimą, tačiau itin svarbią jo lyderystę. Pavaduotojas tampa ne tik „tvarkaraščių architektu“, krizinių situacijų gesintoju ir mentoriu, bet ir strategu, prižiūrinčiu, kad ugdymo procesas vyktų sklandžiai, o mokiniai pasiektų aukštų rezultatų. Šiandien įtraukusis ugdymas – vienas svarbiausių švietimo prioritetų, todėl didžiausias iššūkis – suderinti aukštus ugdymo standartus su individualiais mokinių poreikiais ir sparčiai kintančiu šiuolaikinio švietimo tempu. Mokyklos realybė dažnai daug sudėtingesnė nei skaičiai lentelėse. Tarp aukštų akademinių rodiklių ir mokinių emocinės sveikatos vis sunkiau rasti balansą. Mano tikslas – padėti mokiniams augti kūrybingoms, smalsioms ir drąsioms asmenybėms, suteikiant kiekvienam galimybę atsiskleisti ir pajusti savo vertę.

Ką veikiate laisvalaikiu? 

Laisvalaikį skiriu veikloms, kurios įkvepia ir leidžia atgauti jėgas: kelionėms, kūrybai, muzikai, pasivaikščiojimams gamtoje, kultūriniams renginiams. Tai mano vidinės pusiausvyros šaltinis.

Ačiū už išsamius ir įdomius atsakymus, linkime sėkmės.

Asmeninio albumo nuotr.