Degini žolę – kenki gamtai ir sau!
Prasidėjus pavasarinių orų sausajam periodui, pasipila pernykštės žolės gaisrai. Paprastai jie kyla, kai Lietuvos gyventojai imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose ar sodybose. Sausą pernykštę žolę žmonės uždega tyčia, tikėdamiesi, kad išdegusiuose plotuose ji greičiau sudygs, o vasarą bus galima ją lengviau nušienauti. Daugelis nežino, kad liepsna per sausą žolę plinta žaibišku greičiu, o užgesinti ją yra labai sunku.
Per gaisrus žmonės dažnai netenka tvorų, pirčių, sūpynių, malkų ar šiaudų atsargų, ūkinių pastatų ir juose laikomo turto. Liepsnos taip pat pasiekia sodybas ir supleškina gyvenamuosius namus, gesindami žolę apdega ir patys žmonės.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos įspėja, kad deginti sausą žolę yra draudžiama. Nėra jokių išimčių, leidžiančių deginti sausą žolę, nes tai pavojinga aplinkai. Ugnis išplinta į miškus, pievas ir durpynus, bet svarbiausia – pasiekia gyvenamuosius pastatus ir kitą žmonių turtą. Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė, o žolės deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 30 iki 350 eurų baudas.
Kartais žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvai ir pedagogai jiems turėtų priminti apie šių gaisrų daromą žalą. Už nepilnamečių paauglių nusižengimus bus baudžiami jų tėvai.
Už nustatytus gaisrinės saugos taisyklių, aplinkos apsaugos, miškų, durpynų reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas):
286 straipsnis. Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas deginant augalus ar jų dalis
1. Surinktų augalų ar jų dalių (išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą) deginimas lauko sąlygomis pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus
užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
2. Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus augalų ar jų dalių gaisrą
užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo trisdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.
3. Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių deginimas, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose,
užtraukia baudą asmenims nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų.
279 straipsnis. Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas
1. Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas
užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.
2. Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas
užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.
288 straipsnis. Durpynų ir durpingų pievų deginimas
1. Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus durpyno gaisrą
užtraukia baudą durpyno savininkams, naudotojams, valdytojams ar darbuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
2. Durpynų ir durpingų pievų deginimas
užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.
|
Pamačius degančios žolės plotus, būtina reaguoti skubiai. Pastebėjus degančią žolę, būtina iš karto pranešti ugniagesiams. Taip galima išgelbėti šimtus hektarų, o nedidelius degančios žolės plotus reikėtų stengtis užgesinti patiems, žolę užplakant medžių šakomis ar kitomis priemonėmis. |
- Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami, kol liepsna išplis į didesnius plotus.
- Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.
- Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
- Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
- Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112.
Informuojame asmenis (piliečius), visus žemės, miškų, durpynų savininkus, jų naudotojus, valdytojus, kad bus vykdomi operatyviniai reidai, kurių metu sulaikyti pažeidėjai, nesilaikę gaisrinės saugos ar aplinkos, miškų, durpynų apsaugos nustatytų reikalavimų, bus baudžiami įstatymų nustatyta tvarka. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį eurų.
Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ragina visus piliečius būti sąmoningus, saugoti savo ir kitų gyvybes, sveikatą bei turtą.
Šaltinis – Elektrėnų Teisės ir personalo administravimo skyriaus parengties pareigūnas Dainius Kochanskas su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba.
Komentarai (0)