Bendrojo ugdymo programų korekcijos nekeičia mokomųjų dalykų turinio, tik sutaupo laiko mokymui

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius

Nuo šių mokslo metų, atsižvelgiant į mokytojų siūlymus, pakoreguotos kelių dalykų ugdymo programos. Metus rengtos ir su mokytojų dalykininkų asociacijomis derintos korekcijos nekeičia mokomųjų dalykų turinio ir neprideda naujų temų. Jų tikslas yra suteikti daugiau aiškumo planuojant ugdymą, atsisakyti perteklinio turinio, o mokiniams – daugiau laiko giliau įtvirtinti žinias.
Nors atnaujinimai, pertvarkymai, korekcijos visada skamba įtartinai – ir vėl reikės kažką keisti – šį kartą keitimai paprastina ir lengvina darbą, o ne apsunkina. „Eduka klasėje” ir Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje mokytojams pateikti konkretūs dalykų planų pavyzdžiai su visomis korekcijomis, todėl visi gali aiškiai matyti, kaip korekcijų siūlymai veiks praktikoje.

Nė vienoje programoje nėra įtrauktų naujų temų

Bendrųjų ugdymo programų korekcijos buvo reikalingos, bet nebuvo esminės. Tai nėra Bendrųjų ugdymo programų keitimas. Nė vienoje programoje nėra įtrauktos nė vienos naujos temos. Pokyčiai nėra nei perkonstruojantys, nei papildantys bendrąsias programas. Bendrųjų ugdymo programų korekcijos darytos dėl to, kad mokytojams atsilaisvintų daugiau laiko temoms išdėstyti, o mokiniai mokydamiesi galėtų daugiau įsigilinti.

Korekcijos rengtos nuo 2025 metų

Priminsiu, kad atnaujintos Bendrojo ugdymo programos startavo 2023 metais. Per keletą metų mokytojai, dirbdami pagal šias programas, sukaupė įžvalgų, pastabų, kas pasiteisina, kas nelabai, kaip mokiniams sekasi mokytis. Susitikimuose su mokytojais ypač girdėjome tai, kad labai trūksta laiko visoms temoms gerai išmokti, per kai kurias temas tiesiog tik perbėgama. Taip pat kai kurių dalykų programos stokojo nuoseklumo, persidengė temos.

Dėl to 2025 metų rudenį Nacionalinėje švietimo agentūroje buvo suburta keliolika mokomųjų dalykų tarybų peržiūrėti programas ir pasiūlyti korekcijas. Į tarybas įtraukti tą dalyką tyrinėjantys mokslininkai, savivaldybių metodinių grupių deleguoti mokytojai ir kiti švietimo ekspertai. Mokytojų šiose tarybose daugiausia, ir ne tik iš didmiesčių, bet ir iš mažesnių regionų, kad būtų atspindima įvairi patirtis, taip pat ir mažesnių mokyklų. 

Daug kartų tikrintasi su mokytojais

Pavasarį dalykų tarybos nariai apklausė dalykų mokytojus ir metodines grupes, konsultavosi su asociacijomis, įvertino jų įžvalgas. Iš esmės pati diskusija dėl korekcijų vyko įtraukiant visus Lietuvos mokytojus. Daug kartų buvo tikrintasi, derintasi su mokytojų bendruomene, kad programų korekcijos būtų tik nedidelės, šiuo laikotarpiu pačios reikalingiausios, sutaupančios mokytojams laiko ir leidžiančios mokiniams geriau įtvirtinti įgytus įgūdžius ir žinias.    

Mokomosios tarybos savo darbą baigė ir pirmąsias bendrųjų programų korekcijas pristatė balandžio pabaigoje ir gegužę.

Tik būtiniausi taisymai

Ministerija, kartu su Nacionaline švietimo agentūra, peržiūrėdama korekcijas laikėsi principo palikti tik būtiniausias. Tokias, kurios mokytojams leistų geriau suprasti, kiek giliai vienos ar kitos temos reikia mokyti vaikus, – kad nebūtų interpretacijų, o daugiau aiškumo ir nuoseklumo pačiam mokytojui.

Daugiau koreguota tik matematikos programa. Bet visi pataisymai, ypač atsisakant temų dubliavimosi, – dėl nuoseklumo ir įtvirtinimo. Ten, kur buvo galima racionaliai sulieti mažesnės klasės kursą su aukštesnės, tai ir buvo padaryta. Matematikos mokytojai akcentavo, kad per matematikos pamokas labai trūksta laiko visoms temoms įtvirtinti. Taigi, buvo ieškota vietų, temų, kas pasikartoja, kur būtų galima sutaupyti to laiko.

Dalykų tarybos neįtraukė absoliučiai visų pasiūlymų, kurie buvo gauti iš mokytojų bendruomenių. Šitas mokomųjų dalykų tarybų darbas bus tęsiamas toliau, nes kai kurie siūlomi pokyčiai paliestų gerokai daugiau, negu nedidelius pataisymus, kaip kad padaryta dabar. Jeigu būtų rengiamasi priimti esminius sprendimus, dėl ko reikėtų keisti vadovėlius, valstybinių brandos egzaminų tvarką ar pan., švietimo bendruomenei susipažinti su pokyčiais būtų reikalingas dvejų metų pereinamasis laikotarpis. 

Nuotr. Gretos Skaraitienės (BNS)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyrius