Atrodė puikiai, kol neišvažiavo į kelią: ką gali slėpti ilgai stovėjęs automobilis?

Ilgai nevažinėtas automobilis iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip gerai išsilaikęs radinys – juk stovėdamas jis nebuvo kasdien eksploatuojamas. Tačiau mėnesius ar metus beveik nejudėjusio automobilio būklę veikia ne tik nuvažiuoti kilometrai. Kai kurios problemos atsiranda būtent stovint, o dalis jų išryškėja tik vėl pradėjus reguliariai važinėti.

Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas sako, kad automobilis nėra daiktas, kurį galima tiesiog pastatyti ir tikėtis po kelerių metų rasti tokios pačios būklės.

„Stovint variklio, transmisijos ar važiuoklės detalės nesidėvi taip, kaip važiuojant, tačiau dalis procesų vyksta nepriklausomai nuo to. Sensta guma, išsikrauna akumuliatorius, gali prasidėti stabdžių korozija, keičiasi kai kurių skysčių ir degalų savybės. Todėl ilgai nevažinėtas automobilis nebūtinai bus geresnės būklės už reguliariai eksploatuotą ir tinkamai prižiūrėtą“, – sako P. Valiukėnas.

Kas nukenčia automobiliui stovint?

Viena jautriausių vietų – akumuliatorius. Net išjungtame šiuolaikiniame automobilyje elektros energiją naudoja signalizacija, valdymo blokai ir kitos sistemos. Ilgai laikomas išsikrovęs akumuliatorius gali prarasti dalį savo talpos.

Stovėjimas atsiliepia ir stabdžiams. Ant diskų atsiradusi nedidelė paviršinė korozija paprastai nusivalo važiuojant, tačiau po ilgesnio laiko ji gali būti stipresnė, o stabdžių kaladėlės ar stovėjimo stabdžio mechanizmai – prikibti.

„Padangoms taip pat nėra gerai mėnesių mėnesius stovėti vienoje pozicijoje – jos gali deformuotis. Be to, guma sensta nuo laiko ir aplinkos poveikio nepriklausomai nuo protektoriaus likučio. Nereikėtų pamiršti ir skysčių: pavyzdžiui, stabdžių skystis sugeria drėgmę, todėl jo keitimo laikas priklauso ne tik nuo nuvažiuotų kilometrų“, – aiškina ekspertas.

Užvesti kelioms minutėms – ne išeitis

Kartais manoma, kad ilgiau nenaudojamam automobiliui pakanka retkarčiais užvesti variklį ir leisti jam kelias minutes padirbti. Tačiau, pasak P. Valiukėno, toks automobilio „pramankštinimas“ didelės naudos neduoda.

„Trumpas variklio darbas vietoje nepadeda stabdžiams, padangoms, transmisijai ar važiuoklei, o akumuliatorius gali net nespėti atgauti energijos, sunaudotos varikliui užvesti. Jei automobilį norima periodiškai pajudinti, geriau juo normaliai pravažiuoti, kad variklis ir kitos sistemos pasiektų darbinę temperatūrą, būtų panaudoti stabdžiai“, – pasakoja P. Valiukėnas.

Jei automobilis nebus naudojamas kelis mėnesius ar ilgiau, daugiau reikšmės turi tinkamas jo paruošimas: akumuliatoriaus įkrovos ir padangų slėgio palaikymas bei tinkama laikymo vieta.

Garažas ir stovėjimas lauke – ne tas pats

Automobilio būklei didelę įtaką turi ir tai, kur jis praleido nenaudojamą laiką. Sausas, vėdinamas garažas ir stovėjimas lauke ant drėgnos dangos automobiliui sudaro visiškai skirtingas sąlygas.

„Drėgmė skatina metalinių dalių ir stabdžių koroziją, o lauke papildomai veikia krituliai, temperatūrų svyravimai ir saulė. Apie netinkamas laikymo sąlygas gali signalizuoti stipriai surūdiję stabdžių diskai, korozija ant važiuoklės ar išmetimo sistemos dalių, suskilinėjusi guma, oksidacija elektros jungtyse ar drėgmės žymės salone. Vis dėlto, iš vieno požymio spręsti, kad automobilis ilgai stovėjo netinkamomis sąlygomis, nereikėtų“, – pastebi ekspertas.

Problemos gali pasirodyti tik kelyje

Ilgai stovėjusio automobilio vien vizualiai įvertinti nepakanka. Kai kurie trūkumai gali pasirodyti tik tuomet, kai automobilis vėl pradedamas reguliariai eksploatuoti.

„Pradėjus važiuoti gali atsirasti vibracija dėl deformuotų padangų, stabdžių pulsavimas ar pašaliniai garsai, strigti stabdžių suportai. Sistemoms vėl pradėjus reguliariai veikti, gali išryškėti sukietėjusių tarpinių ar sandariklių nesandarumas. Jei automobilis ilgai stovėjo su senais degalais, gali pasireikšti sunkesnis užvedimas ar netolygus variklio darbas“, – vardija P. Valiukėnas.

Todėl apžiūrint tokį automobilį svarbi ne tik jo išvaizda, bet ir serviso istorija bei visavertis bandomasis važiavimas. Eksperto teigimu, verta išsiaiškinti, kiek laiko automobilis nebuvo naudojamas, kur jis tuo metu stovėjo ir kaip buvo prižiūrimas.

„Didesnį įtarimą turėtų kelti ne pats faktas, kad automobilis stovėjo, o situacija, kai pardavėjas negali paaiškinti, kodėl jis nebuvo naudojamas, kur buvo laikomas ir kas per tą laiką buvo prižiūrima“, – pabrėžia P. Valiukėnas.

Kada ilgas „poilsis“ – ne problema?

Ilgai nevažinėtas automobilis savaime nėra prastas pasirinkimas. Jei jis buvo tinkamai laikomas ir prižiūrimas, turi aiškią istoriją, o jo techninė būklė patikrinta, mažesnis mechaninis nusidėvėjimas gali būti privalumas.

„Pati maža rida nėra kokybės sertifikatas. Dešimties metų automobilis gali turėti dešimties metų padangas, seną akumuliatorių, nekeistus skysčius ar dėl stovėjimo atsiradusių problemų. Daug daugiau pasako automobilio istorija, priežiūra, laikymo sąlygos ir faktinė techninė būklė. Gerai prižiūrėtas ir reguliariai eksploatuotas automobilis gali būti geresnis pirkinys nei metų metus pamirštas stovėjimo aikštelėje“, – apibendrina P. Valiukėnas.