Atleidimas iš darbo: ką svarbu žinoti apie savo pinigus ir teises

Nuo ko pradėti, jei darbdavys pranešė, kad teks atsisveikinti? Atnaujinti gyvenimo aprašymą, peržiūrėti santaupas ar pirmiausia išsiaiškinti, kokia išeitinė priklausys? Išspręsti visko tą pačią dieną nereikia, tačiau keli sprendimai dar iki paskutinės darbo dienos gali padėti ramiau ieškoti naujo darbo. Finansų ir teisės ekspertės pataria, ką verta padaryti pirmiausia.

„Gavus įspėjimą apie atleidimą, svarbu suprasti, kaip atrodys artimiausių mėnesių biudžetas. Kiek laiko dar gausite atlyginimą, kokių turite santaupų ir kiek kas mėnesį reikės būtiniausioms išlaidoms? Atsakymai į šiuos klausimus padės įvertinti, kiek laiko galėsite skirti naujo darbo paieškoms ir kokių veiksmų reikėtų imtis jau dabar“, – sako skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė.

1. Išsiaiškinkite, kokiomis sąlygomis atsisveikinate

Prieš skaičiuojant būsimas pajamas, svarbu žinoti, kada baigsis darbo santykiai ir kokios išmokos priklausys. Advokatų kontoros COBALT asocijuotoji partnerė, Darbo teisės praktikos grupės vadovė Jovita Valatkaitė primena, kad įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti nurodyta nutraukimo priežastis, atitinkama Darbo kodekso norma ir darbo santykių pasibaigimo diena.

Nuo sutarties nutraukimo pagrindo priklauso darbuotojui taikomos garantijos, todėl ypač atidžiai reikėtų įvertinti pasiūlymą išeiti šalių susitarimu. Pasak J. Valatkaitės, tokiu atveju įstatyminė išeitinė išmoka nėra automatiškai garantuojama – dėl jos reikia susitarti atskirai. Gavęs darbdavio pasiūlymą darbuotojas turi penkias darbo dienas apsispręsti. Neatsakius per šį terminą, pasiūlymas laikomas atmestu.

Taigi skubėti pasirašyti nereikėtų: pirmiausia verta palyginti siūlomas sąlygas su tomis, kurios priklausytų atleidžiant kitu taikytinu pagrindu.

2. Susidarykite pajamų ir mokėjimų kalendorių

Žinant atleidimo sąlygas, galima tiksliau įvertinti, kokiomis lėšomis disponuosite. G. Štuopė pataria susirašyti ne tik numatomas sumas, bet ir jų gavimo datas. Greta reikėtų pasižymėti, kada teks mokėti už būstą, komunalines paslaugas ar vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus.

„Vien žinoti, kokią sumą gausite išeidami iš darbo, nepakanka. Jei pinigai sąskaitą pasieks vėliau, o paskolos įmoką ar nuomą reikės sumokėti anksčiau, šiam tarpui turėsite pasiruošti. Todėl planuojant svarbu matyti ir sumas, ir datas“, – paaiškina „Vivus Finance“ vadovė.

Šis patarimas aktualus ir dėl artėjančių atsiskaitymo tvarkos pokyčių. J. Valatkaitė pažymi, kad darbo sutarčių nutraukimams, pradėtiems nuo 2026 m. lapkričio 1 d., bus taikoma nauja tvarka. Atleidimo metu šalys galės susitarti, kad darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dalis, viršijanti vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, būtų išmokėta vėliau, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo dienos.

Vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio neviršijanti dalis turės būti sumokėta darbo santykių pabaigos dieną arba, susitarus atleidimo metu, per dešimt darbo dienų. Teisininkė pabrėžia, kad vėlesnis atsiskaitymas galimas šalių susitarimu – darbdavys negali jo nustatyti vienašališkai.

3. Apskaičiuokite, kuriam laikui pakaktų turimų lėšų

Kitas žingsnis – įvertinti, kiek kainuotų mėnuo be įprasto atlyginimo. Į šį biudžetą reikėtų įtraukti būstą, maistą, komunalines paslaugas, transportą, sveikatos poreikius ir finansinių įsipareigojimų vykdymą. Tuomet palyginti šią sumą su turimomis santaupomis ir numatomomis gauti pajamomis.

Pasak G. Štuopės, toks skaičiavimas naudingesnis už bendrą pažadą sau „nuo šiol taupyti“. Jis leidžia suprasti, kiek išlaidų reikėtų sumažinti ir kokią dar gaunamo atlyginimo dalį būtų galima atsidėti.

„Išeitinė išmoka gali atrodyti kaip didesnė laisvų pinigų suma, tačiau verta ją iš karto paskirstyti būsimiems mėnesiams. Taip lengviau įvertinti, kokį rezervą turite, ir išvengti situacijos, kai pirmą mėnesį išleidžiama daugiau, o vėliau tenka gerokai susispausti“, – teigia ji.

Nebūtinąsias išlaidas verta peržiūrėti dar dirbant. Atsisakius nenaudojamų paslaugų ar atidėjus didesnius pirkinius, dalį likusio atlyginimo galima skirti finansiniam rezervui papildyti.

4. Jei įmokas mokėti bus sunku, kreipkitės iš anksto

Jei skaičiai rodo, kad darbo paieškoms užsitęsus gali kilti sunkumų mokėti paskolos įmokas, nereikėtų laukti pirmojo vėlavimo. G. Štuopė rekomenduoja susisiekti su kreditoriumi dar iki pajamų sumažėjimo.

Pokalbiui verta pasiruošti: žinoti, kada baigsis darbo santykiai, kokių pajamų dar gausite, kiek turite būtinųjų išlaidų ir kokią įmoką galėtumėte mokėti.

„Kuo aiškiau žmogus gali pristatyti savo situaciją, tuo konkrečiau galima kalbėtis apie galimus sprendimus. Kreiptis verta vos pamačius, kad mokėti įmokas gali tapti sunku. Darbo netekimas nėra priežastis gėdytis ar vengti pokalbio su kreditoriumi“, – sako „Vivus Finance“ vadovė.

Atsižvelgiant į aplinkybes ir taikomas sąlygas, gali būti svarstomas įmokų atidėjimas, paskolos restruktūrizavimas ar mokėjimo grafiko pakeitimas. Prieš susitariant svarbu išsiaiškinti, kokius mokėjimus reikės atlikti susitarimo laikotarpiu ir kaip keisis bendra paskolos kaina.

5. Darbo paieškoms išnaudokite ir įspėjimo laiką

Pasiruošus finansinį planą, lengviau daugiau dėmesio skirti naujo darbo paieškoms. Jas pradėti galima dar nepasibaigus darbo santykiams.

J. Valatkaitė primena, kad įspėjimo laikotarpiu darbuotojo prašymu darbdavys privalo suteikti ne mažiau kaip 10 proc. darbo laiko normos naujo darbo paieškoms. Dirbant 40 valandų per savaitę, tai sudaro bent keturias valandas.

Šį laiką galima skirti darbo pokalbiams ir kitai su paieškomis susijusiai veiklai. O planuojant finansus verta numatyti, kad net ir greitai radus naują darbą pirmojo atlyginimo dar reikės palaukti.

„Finansinį planą verta susidaryti iki pirmojo atlyginimo naujoje darbovietėje. Įvertinus šį laikotarpį, bus aiškiau, kaip paskirstyti turimas lėšas ir kada gali prireikti papildomai sumažinti išlaidas ar tartis dėl mokėjimų“, – sako G. Štuopė.

Pagal pranešimą spaudai