Apklausa: prasidėjęs šildymo sezonas daliai lietuvių kelia finansinį nerimą

(ELTA). Lietuvoje prasidėjus šildymo sezonui, daliai gyventojų kyla nerimas dėl sąskaitų apmokėjimo. „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 36 proc. lietuvių, norėdami susimokėti už šildymą, privalės mažinti numatytas išlaidas kelionėms, renginiams ar didesniems pirkiniams. 

Apklausos duomenimis, taip pat 18 proc. gyventojų tam, kad susimokėtų už šildymą, planuoja riboti būtinąsias kasdienes išlaidas, skirtas maistui ar vaistams, o dar 4 proc. apklaustųjų mano, kad visai neįstengs apmokėti šildymo sąskaitų.

Tyrimas atskleidė, kad vyrai šiuo klausimu jaučiasi finansiškai stabiliau nei moterys – 46 proc. apklaustų vyrų teigė galintys apmokėti šildymo sąskaitas be didesnių sunkumų. Tuo metu nerimo dėl kainų už šildymą nejaučia 34 proc. moterų, o dar 40 proc. jų nurodė privalėsiančios riboti komforto išlaidas.

„Moterų pažeidžiamumas finansiniu požiūriu yra akivaizdus visose Baltijos šalyse. Dažniausiai tai yra susiję su mažesnėmis pajamomis, didesne atsakomybe už šeimos išlaidas ir menkesniu finansiniu rezervu“, – pranešime teigia „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė.

Apklausa tai pat parodė, kad su finansiniais sunkumais, prasidėjus šildymo sezonui, labiausiai susiduria 30–39 m. gyventojai – 39 proc. jų nurodė galėsiantys padengti sąskaitas už šildymą be jokių apribojimų, o penktadalis privalės mažinti išlaidas būtinosioms prekėms. Tuo metu tarp 40–49 m. apklaustųjų 44 proc. teigė, kad be didesnių sunkumų padengs šildymo sąskaitas, o 16 proc. jų – ribos kasdienes išlaidas.

Vyresni nei 60 m. žmonės dažniau linkę atsisakyti komforto (40 proc.), tačiau 2 proc. šios amžiaus grupės gyventojų apklausos metu pripažino, kad sąskaitų už šildymą išvis nepajėgs apmokėti.

Be to, finansinis pasiruošimas šildymo sezonui skiriasi ir pagal gyvenamąją vietą. Apklausos duomenimis, Vilniuje 44 proc. gyventojų tikisi be finansinių sunkumų apmokėti šildymo sąskaitas, o mažesniuose miestuose gyvenantys 24 proc. apklaustųjų planuoja mažinti būtinąsias išlaidas tam, kad galėtų susimokėti už šildymą.

„Didmiesčiuose gyventojai dažniau turi didesnes pajamas, todėl jų galimybės susitvarkyti su šildymo sąskaitomis yra lankstesnės“, – pranešime teigia R. Narė.

Pasak jos, panašios tendencijos fiksuotos ir kitose Baltijos šalyse. Apklausa rodo, kad Latvijoje be sunkumų šildymo sąskaitas tikisi padengti 30 proc., Estijoje – 31 proc. gyventojų.

Internetinę apklausą šių metų rugsėjo mėnesį atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Jos metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo apklausta mažiausiai po 1 tūkst. gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

ELTA (ELTA)