Anušauskas: Vokietijos brigada Lietuvą sustiprins ne tik kariais, bet ir papildoma kovine technika

(ELTA). Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje itin svarbus ne tik dėl į šalį atvykstančių karių skaičiaus, bet ir dėl papildomos kovinės technikos, sako parlamentaras, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jo teigimu, sąjungininkų karių buvimas Lietuvoje yra viena iš praktinių NATO kolektyvinės gynybos įgyvendinimo formų.

„Vokietijos brigados ir kitų sąjungininkų buvimas Lietuvoje yra tiesioginė NATO penktojo straipsnio išraiška. Iki 2014 metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios mes, NATO nariai, turėjome kariuomenę, kuri buvo labiau ekspedicinė, keliaudavo tolimais maršrutais, vykdydavo misijas“, – laidoje „ELTA pokalbis“ kalbėjo jis.

„Rusijos agresija viską pakeitė, staiga visi pamato, kad konvencinių pajėgumų nepakanka, kad NATO šalims reikia vienytis ir kad penktasis straipsnis turi turėti bent jau minimalią išraišką. Tuo metu atsiranda NATO priešakinės kovinės grupės, sustiprintas kovinis batalionas ir kiti daliniai iš strateginių sąjungininkų, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų“, – tęsė buvęs krašto apsaugos ministras.

A. Anušauskas pabrėžė, kad kartu su vokiečių kariais į Lietuvą atvykstanti kovinė technika sustiprins Lietuvos gynybinius pajėgumus.

„Svarbu, kad Vokietijos brigada kartu su savimi atsiveš ne tik žmones, bet ir kovinę techniką – nuo dronų iki tankų, iki artilerijos, iki priešlėktuvinės gynybos. Kartu Lietuvoje bus jų logistiniai padaliniai, aprūpinimas, sandėliai, tai yra, mes jiems suteikiame ir tokias galimybes. Tai nepaprastai svarbus dalykas, nes savo laiku sandėlių, kuriuose būtų galima laikyti didesnius kiekius šaudmenų, sprogmenų, pas mus buvo toks deficitas, kad mes negalėjome, kur laikyti, tai laikėme lauke. Bet tų sandėlių dabar jau dešimtimis skaičiuojama, kiek jų yra sukurta modernių, apsaugotų nuo raketinių ir kitokių smūgių“, – kalbėjo pašnekovas.

Vokiečių patirtis padės stiprinti Lietuvos diviziją

Kalbėdamas apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje, A. Anušauskas taip pat išskyrė šios šalies kariuomenės patirtį valdant didelius karinius junginius. 

„Pabrėšiu, kad būtent vokiečiai turi labai didelę patirtį valdant divizijas, korpusus, didelius pajėgumus. Taip, Vokietijos kariuomenė buvo gerokai susilpninta savo laiku, bet ji dabar pakankamai sparčiai atsistato. Aš matau, kad tie užsakymai, nauja ginkluotė, kuri ateina, net ir dronų įtraukimas į gynybos procesą – vyksta“, – pabrėžė buvęs krašto apsaugos ministras.

„Juk Vokietija dabar tūkstančius dronų tiekia Ukrainai, šito nereikia tiesiog pamiršti, nes NATO vis dėlto savo planus koreguoja pagal Ukrainos karo patirtį, bet Ukraina dabar yra priešakinė Europos gynybos linija“, – pridūrė jis.

Pasak A. Anušausko, vokiečių karių patirtis svarbi Lietuvai kuriant savo diviziją, kurios operacinį pajėgumą planuojama pasiekti iki 2030 metų.

„Norint sukurti diviziją, reikia turėti karininkų, kurie mokėtų ją valdyti. Divizijos valdymo pratybos vyko ir Lietuvoje, vyksta ir Vokietijoje, ir mūsų karininkai aukščiausio rango ten dalyvauja, nes be šios patirties įgijimo būtų, ko gero, sudėtinga. O tą patirtį mūsų karininkai įgauna bene jau nuo 2019 metų būtent Vokietijoje, už Lietuvos ribų, kur galima tokios patirties pasisemti“, – teigė pašnekovas.

Infrastruktūros nepakanka – reikia ir parengtų specialistų

Buvęs krašto apsaugos ministras priminė, kad Vokietijos brigados priėmimui Lietuva turėjo itin sparčiai ruoštis – reikėjo ne tik teisinių pokyčių, bet ir sukurti didelės apimties karinę infrastruktūrą Rūdninkuose.

„Reikėjo Poligono įstatymo, reikėjo lydinčiųjų įstatymų, kurie buvo priimti Seime, kad statybos tame pačiame poligone nebūtų trukdomos tokių biurokratinių kliūčių, kurios labai būdingos civilinei statybai, kai 3–4 metus ruošiami projektiniai dokumentai, leidimai ir visas tas ciklas sukasi labai lėtai. Mes matėme, kad tokios prabangos neturime, kad mes turime labai greitai įsteigti poligoną ir pradėti vystyti jo infrastruktūrą“, – pažymėjo A. Anušauskas.

„Steigiant poligoną mes nežinojome, kokios apimties bus Vokietijos kariniai daliniai ir kur jie bus išdėstyti. Dar tuo metu viskas buvo kūrimo stadijoje. Galiausiai, kai 2023 metais kartu su Vokietija jau susidėliojo planai, žinojome, kur kas bus išdėstyta ir kad poligone laukia didelės statybos. (…) Didesnės karinių miestelių statybos Lietuvoje jau buvo įvykusios, kaip žinia, 2024 metais buvo atidarytas trečiasis karinis miestelis. Matėme, kad mūsų verslas gali įgyvendinti tokius projektus. Tačiau čia dar didesnis projektas – dvigubai didesnis už visus jau pastatytus karinius miestelius“, – teigė jis.

Vis dėlto A. Anušausko teigimu, tik infrastruktūros plėtros neužtenka, taip pat svarbu nepamiršti ir kariuomenės specialistų rengimo. 

„Nereikia užsiciklinti ant infrastruktūros. Kartais aš matau, kad ir dabar – statome ir atrodo, kad jau turime pajėgumą. Tačiau statyba dar nėra pajėgumas. Pajėgumą sukurs tie žmonės, kurie įsikurs tose kareivinėse, išmoks valdyti tą ginkluotę, kuri stovės boksuose. Tada ir bus pajėgumas“, – kalbėjo pašnekovas.

Modernios ginkluotės naudojimas reikalauja specialių įgūdžių, o jų stiprinimo poreikis, pasak politiko, aktualus ne tik Lietuvai, bet ir kitoms NATO valstybėms.

„Specialistų trūkumas, matyt, egzistuoja ne tik Lietuvoje, kaip žinia, bet ir Vokietijoje bei kitose šalyse. Norint turėti specialistų, be abejonės, juos reikia apmokyti, pakviesti, motyvuoti, įtraukti į karines struktūras“, – kalbėjo jis.

„Reikia, kad žmonės sėdėtų prie radarų, kad jie valdytų pačią naujausią technologinę įrangą. Tiesą sakant, tiems patiems dronams valdyti reikia įgūdžių, nes taip tik atrodo kartais, kad prisėsi prie kompiuterio, užsidėsi virtualiosios realybės akinius ir viskas eisis kaip iš pypkės – ne. Taikinių atpažinimo įgūdžiai formuojami praktikoje. Tam reikia mokytis ir mokytis ne vieną mėnesį“, – pažymėjo A. Anušauskas.

Kaip skelbė ELTA, planuojama, kad užbaigus statybas Rūdninkuose, maždaug už 23 km į pietus nuo Vilniaus ir už 35 km nuo sienos su Baltarusija, apie 190 hektarų plote, įsikurs karinė bazė, skirta iki kelių tūkstančių karių.

Bazė turėtų pradėti veikti 2028 m. pradžioje. 

Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, visą operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Bendras ELTA ir Vokietijos ambasados turinio projektas „NATO brigada Lietuvoje: visuomenės atsparumo stiprinimas kovojant su dezinformacija“.

Laidos nuoroda „Youtube“: https://youtu.be/W34GthggrAQ?si=frQZcyBxJFfLQFL1

Karolina Navakauskaitė (ELTA)