Abromiškių dvaro rūmuose paminėtas Kaišiadorių vyskupijos šimtmetis

Rugpjūčio 14 dieną istoriniuose Abromiškių dvaro rūmuose įvyko mokslinė-istorinė konferencija „Kaišiadorių vyskupijos 100-metis“. Šį prasmingą renginį suorganizavo Elektrėnų savivaldybės administracija ir Elektrėnų krašto muziejus.

Iškilmingą renginį pradėjo Elektrėnų meno mokyklos atstovai. Oficialią konferencijos pradžią paskelbė Georgo Frydricho Hendelio „Maršas“, kurį atliko Justė Kaminskaitė (smuikas), Rūta Tijūnėlytė (fleita) ir Ieva Tijūnėlienė (altas).

Renginio pradžioje netrūko garbių svečių sveikinimo žodžių. Susirinkusiuosius nuoširdžiai pasveikino Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Kaišiadorių vyskupijos generalinis vikaras kunigas teol. mgr. Rolandas Bičkauskas bei Kaišiadorių rajono savivaldybės vicemeras Ignas Simonaitis. Po sveikinimo kalbų Elektrėnų savivaldybės vicemerė Inga Kartenienė pristatė meno mokyklų mokinių dailės kūrybinių darbų konkurso „Architekto Vaclovo Michnevičiaus bažnyčios Kaišiadorių vyskupijoje“ parodą.

Pirmajame konferencijos pranešime „Rinkliavos Vievyje XX a. I pusėje“ Virgilijus Poviliūnas apžvelgė tarpukario ir karo metų parapijinį gyvenimą per finansinių bei materialinių rinkliavų prizmę. Remdamasis istoriniais dokumentais, pranešėjas pristatė aukų rinkimą Vievio bažnyčios statybai bei remontui (pvz., 1903 m. Trakų dekano raštą, 1913 m. bei 1915 m. aukų lapus ir 1929 m. Vievio klebonijos protokolą dėl 5 litų rinkliavos iš hektaro). Taip pat apžvelgtos labdaros akcijos – pagalba Šv. Vincento à Paulo draugijai (1932 m.), nukentėjusiems nuo gaisro Aukštadvaryje (1932 m.), badaujantiems Pietų Amerikos lietuviams (1933 m.) bei išlaisvintiems kunigams iš SSSR kalėjimų (1934 m.), privalomosios kurijos rinkliavos ir nacių okupacijos meto natūrinės prievolės klierikų išlaikymui mėsos ar grūdų produktais.

Prof. dr. Irena Vaišvilaitė pranešime „Kai pakraštys tampa centru. Kaišiadorių vyskupija Lietuvos bažnytinėje provincijoje“ nagrinėjo vyskupijos susikūrimo prielaidas, Vatikano ir Lietuvos santykius bei geopolitinį kontekstą. Pranešėja rėmėsi Vatikano diplomato Achille Ratti (būsimojo popiežiaus Pijaus XI) 1920 m. vizito Lietuvoje patirtimi, dariusia įtaką Vatikano sprendimams nustatant bažnytines ribas. Po 1920 m. Lenkijos įvykdytos Vilniaus krašto okupacijos, Lietuvos kontroliuojamoje teritorijoje liko tik Merkinės bei dalis Giedraičių ir Trakų dekanatų. 1922 m. palaimintasis Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis šios dalies valdymą pavedė iš Vilniaus ištremtam kunigui Juozapui Kuktai, kol 1926 m. balandžio 4 d. faktiškai įsteigta Kaišiadorių vyskupija, tapusi mažiausia Lietuvoje (63 bažnyčios, suskirstytos į 9 dekanatus). Buvęs Vilniaus vyskupijos pakraštys tapo savarankišku bažnytinio gyvenimo centru su katedra bei vyskupų rūmais Kaišiadoryse.

Prof. dr. Arūnas Streikus pranešime „Maža vyskupija su dideliais kunigais: po Kaišiadorių diecezijos dvasininkų portretų galeriją pasidairius“ pateikė dvasininkų bendruomenės apžvalgą. Nors Kaišiadorių vyskupija teritorija (6557 km²) ir kunigų skaičiumi (1927 m. – 79; 1940 m. – 103) buvo mažesnė už kaimyninę Vilkaviškio vyskupiją, ji pasižymėjo išskirtinėmis asmenybėmis ir patyrė sunkių išbandymų (apie 40 kunigų buvo represuota, 6 pasitraukė į Vakarus). Prisiminti tokie iškilūs dvasininkai kaip palaimintasis vyskupas Teofilius Matulionis (1957 m. slapta Birštone konsekravęs Vincentą Sladkevičių), kun. Jonas Danyla SJ, rašytojas kun. Nikodemas Švogžlys-Milžinas, Pasaulio tautų teisuolis kun. Juozapas Stakauskas, teologas bei Biblijos vertėjas kun. Česlovas Kavaliauskas, mons. Česlovas Krivaitis bei išeivijos dvasininkas kun. dr. Petras Celiešius.

Paskutiniajame pranešime „Lietuvos bažnytinės provincijos žemėlapio kontūrai – ribų braižymas ir perbraižymas 1926–1997 m.“ dr. Regina Laukaitytė apžvelgė bažnytinių ribų kaitą per kelis dešimtmečius: nuo 1926 m. Kaišiadorių vyskupijos funkcionavimo Kauno metropolijoje, jos išlaikytos struktūros sovietinės okupacijos metais, iki integracijos į naujai sudarytą Vilniaus bažnytinę provinciją po Nepriklausomybės atkūrimo.

Konferencijos pabaigoje vyko turiningos diskusijos ir rezultatų apibendrinimas. Renginio dalyviai pritarė, kad prieš šimtmetį dėl sudėtingų geopolitinių aplinkybių įkurta Kaišiadorių vyskupija tapo ne tik tvirtu Lietuvos bažnyčios ramsčiu, bet ir išugdė daug iškilių dvasininkų bei visuomenės veikėjų, palikusių ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje.

Elektrėnų Švietimo, kultūros ir sporto skyrius