A. M. Brazausko parką papildys „Spalvų sodai“: kuo nauji gėlynai skirsis nuo įprastų

Kaišiadorių A. M. Brazausko parke pradedami naujų gėlynų įrengimo darbai. Pagal miesto žaliųjų erdvių planą centrinis parkas bus formuojamas pagal vadinamąją „Spalvų sodų“ idėją – čia numatytos įvairių spalvų ir nuotaikų zonos, nauji želdinių masyvai, sakurų alėja bei visžalių augalų juostos.

Savivaldybė skelbia, kad parko atnaujinimo darbus pradėjo UAB „Ecoservice“, o vienas projekto tikslų – suformuoti natūralesnį barjerą, kuris padėtų mažinti nuo gatvės sklindantį automobilių triukšmą ir dulkes. Specialistų teigimu, tiek Kaišiadorys, tiek kitos savivaldybės iš apželdinimo vis dažniau tikisi ne tik trumpalaikio žydėjimo efekto, bet ir aiškiau išreikšto vietos charakterio.

Pritaikys skirtingiems metų laikams

Kaišiadorių parkas, kuriame įrengiami nauji gėlynai, yra viena aktyviausiai naudojamų Kaišiadorių viešųjų erdvių. Jis ribojasi su Gedimino gatve ir A. M. Brazausko gimnazija, čia jau įrengti takai, apšvietimas, suolai, fontanai, vaikų žaidimų aikštelės. Tad planuojami pokyčiai susiję ne vien su estetika – siekiama ne kurti parką iš naujo, o papildyti esamą struktūrą sprendimais, padėsiančiais aiškiau suskirstyti erdvę ir padarysiančiais ją patrauklesnę skirtingais metų laikais.

Plane numatyti baltas, violetinis, rožinis, raudonas, geltonas, melsvas, juodas, oranžinis ir žalias sodai. Vienose vietose projektuojami nuo gatvės atribojantys želdiniai, kitose – pavėsingoms vietoms tinkami augalai, dar kitur siūloma sakurų alėja ar visžalių augalų juosta palei Gedimino gatvę. Prie pagrindinės miesto gatvės taip pat numatytos daugiamečių gėlių, krūmokšnių ir krūmų kompozicijos, pritaikytos miesto sąlygoms.

Savivaldybės teigimu, parko infrastruktūra atnaujinama remiantis spalvų terapijos koncepcija: erdvė suskirstyta į devynis spalvinius „sodus“ – nuo šviesesnių iki sodresnių atspalvių. Numatyta ne tik sodinti naujus augalus, bet ir išsaugoti dalį jau augančios augalijos, ją pergrupuojant ir pritaikant bendrai erdvės struktūrai. Taip pat planuojama užtikrinti profesionalią augalų priežiūrą ir mulčiavimą.

„Šiuo projektu siekiame, kad parkas būtų ne tik estetiškesnis, bet ir funkcionalesnis. Nauji želdiniai padės aiškiau suformuoti erdves, sustiprins parko charakterį, o kartu prisidės prie geresnės aplinkos kokybės mažinant triukšmo ir dulkių poveikį. Tai viena svarbiausių miesto viešųjų erdvių, todėl jos atnaujinimas miestui yra itin reikšmingas“, – sako Kaišiadorių meras Šarūnas Čėsna.

Iš gėlynų tikimasi ne vien žydėjimo

„Šiandien savivaldybės iš gėlynų tikisi daugiau nei kelių savaičių žydėjimo. Svarbu, kad jie turėtų aiškią idėją, derėtų prie vietos ir būtų racionaliai prižiūrimi. Tad vis dažniau kalbame ne apie pavienius gėlių plotus, o apie visos erdvės charakterį“, – sako „Ecoservice“ regiono teritorijų priežiūros vadovė Jurgita Akelytė-Svipienė.

Pasak jos, viešosiose erdvėse ryškėja ilgalaikių, natūralistiškesnių sprendimų kryptis. „Matome, kad savivaldybės vis dažniau renkasi daugiametėmis kompozicijomis paremtus sprendimus. Jie leidžia sukurti ne tik vizualų efektą, bet ir vientisesnę, brandesnę erdvę. Tuo metu verslas prie biurų ar komercinių pastatų dažniau renkasi santūresnius, aiškios struktūros želdynus – kad aplinka atrodytų tvarkinga, reprezentatyvi ir neperkrauta“, – teigia J. Akelytė-Svipienė.

Anot jos, panaši logika matoma ir kituose pastaruoju metu įgyvendinamuose projektuose Lietuvos miestuose. Druskininkuose prie naujojo kultūros centro įrengiamame Justino Marcinkevičiaus skvere jau suformuota kalvelė, įrengta veja ir natūralistinio stiliaus gėlynas su laistymo sistema. Naujojoje Akmenėje įmonė dirba parke, kuriame želdiniai kuriami pagal pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvus, o Telšiuose pernai įrengtas natūralistinio stiliaus terapinis sodas, kuriame greta augalų atsirado ir suoliukų bei muzikos instrumentų.

„Miestų lūkesčiai skiriasi, tačiau bendras principas visur panašus: želdynas šiandien turi ne tik papuošti, bet ir veikti. Jis turi padėti žmogui geriau jaustis erdvėje, suteikti vietai daugiau savitumo ir būti prižiūrimas taip, kad po metų ar dvejų nereikėtų visko pradėti iš naujo“, – sako „Ecoservice“ atstovė.

Anot jos, Kaišiadorių atveju tai ypač aktualu, nes kalbama apie vieną svarbiausių miesto viešųjų erdvių. Įgyvendinus projektą, A. M. Brazausko parkas turėtų tapti ne tik vizualiai atnaujinta, bet ir aiškiau struktūruota miesto erdve, kurioje želdynai atliks ne vien dekoratyvią funkciją.