Žiežmarių gimnazijos dailės mokytojo freska – duoklė gimnazijos jubiliejui ir šalies istorijai

Virginija Šimkūnienė

Žiežmarių gimnazija – ne muziejus ir ne kultūros centras. Bet užsukus į šios švietimo įstaigos  cokolinį  aukštą apraibsta akys – ilgą sieną puošia puiki dailės mokytojo Petro Dzedulionio nutapyta freska. Pats autorius šią sieninę tapybą pavadino  „Lietuvos istorijos laiko juosta‘‘. 

Didžiulės freskos sumanymas dailės mokytojui kilo spontaniškai. Pasak P. Dzedulionio, 2019 metais mokyklos bendruomenė pradėjo ruoštis  Žiežmarių gimnazijos 100 – osios metinėms. Beveik visi pedagogai pradėjo galvoti, kaip tai įamžinti. Petras Dzedulionis nutarė šiai įžymiai progai nutapyti cokoliniame aukšte, prie  savo dailės kabineto didelę freską. Netrukus ant sienos jis nupiešė vaizdus, susijusius su mokslo žiniomis, malūną su galingais besisukančiais sparnais, šulinį, seną ąžuolą su pelėda, o freskos viduryje – muzikantą būgnininką, garsiai mušantį būgną, skelbiantį apie artėjantį jubiliejų. Šiai 8 metrų ilgio freskai nupiešti gabiam dailininkui  pakako  vieno mėnesio. 

„Mano kolegė ir  to paties aukšto kaimynė,  istorijos mokytoja Daiva Maciulevičienė sako, kad neblogai ant šios sienos atrodytų mūsų istorijos laiko juosta nuo pagonybės laikų iki šių dienų”, – prisimena Petras Dzedulionis. Pasak dailininko, jis staigiai pagavo kolegės mintį, sumanymas jam pasirodė įdomus ir įveikiamas. Maždaug per 3-4 savaites jis padarė 20 metrų ilgio sienos projektą būsimai freskai. 

Jame sumanė pavaizduoti baltus, sėlius, aisčius, Krivį Krivaitį, aukurą, šventą ąžuolą, žalčius, mitinį aitvarą, dalijantį aukso pinigėlius. Sieną dailės mokytojas suskirstė arkomis, kiekvienoje arkoje nutapė garsius Lietuvos vyrus:  Karalių Mindaugą, kunigaikštį Gediminą su geležiniu vilku ir laiškais, Vytautą Didyjį su kardu rankose.
Po viduramžių epochos ant sienos atsirado nutapyti Lietuvos švietėjai: Martynas Mažvydas su pirmąja lietuviška knyga, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Vincas Kudirka, šalia – vaizdai su uždrausta lietuviška spauda. Freskoje galima rasti Lietuvos mokyklą, kur motina moko vaiką skaityti prie verpimo ratelio. Nupieštas ir Gubernatorius, „Korikas“ Vorobjovas, caro kareiviai, saugantys kelius ir tikrinančius visus keliautojus, ar neveža lietuviškos spaudos. Lietuvos XX  amžiaus žymiausią veikėją Joną Basanavičių  P. Dzedulionis nutapė  prie Lietuvos trispalvės ir koplytstulpių.
„Freskos pabaigą užbaigiau nutapydamas keliautoją, kuris atvyko nuo pagonybės laikų, perskrodė viduramžius, carizmo laikotarpį ir atsirado dabartyje. Šis keliautojas gali būti bet kuris asmuo iš mūsų gimnazijos, kuris mėgsta keliones ir Lietuvos istoriją. Betapant šią beveik 30 metrų ilgio freską ant sienos pedagogui sutrukdė Koronavirusas bei mokykloje, kaip ir visoje šalyje paskelbtas  karantinas. Su pertraukomis, per daugiau kaip dvejus metus didžiulė sieninės tapybos Lietuvos istorijos laiko juosta buvo užbaigta. 

Kaip sako gimnazijos direktorė Ieva Mažulienė, tai įspūdingas darbas. „Freską galima pavadinti mokytojo dovana gimnazijai. Mes tik šiek tiek prisidėjome lėšomis dažams ir teptukams bei apskaitydavome po kelias valandas papildomo P.Dzedulionio darbo laiką. Freską mokytojas pabaigė ir rugpjūčio pabaigoje, po 40 metų darbo, paliko gimnaziją, išeidamas į užtarnautą poilsį. Su pasididžiavimu freską rodome gimnazijos, ją mėgsta ir myli buvę P. Dzedulionio mokiniai”, – sakė I. Mažulienė. 

Tad, jei būsite Žiežmarių gimnazijoje, būtinai apžiūrėkite P. Dzedulionio freską. Ji visiems palieka didelį įspūdį. Tikrai puiki dovana gimnazijai bei jos mokiniams. 

Autorės nuotr.