Vyriausybė 1830 -1831 m. sukilimo būrio vado Vincento Matuševičiaus kapą paskelbė kultūros paminklu

Kultūros ministerijos teikimu dešimt moderniai Lietuvos istorijai reikšmingų kultūros paveldo objektų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 561 paskelbė kultūros paminklais.
Šie nekilnojamojo kultūros paveldo objektai kultūros paminklais skelbti pagal Reikšmingiausių moderniosios Lietuvos istorijai kultūros paveldo objektų, registruotų Kultūros vertybių registre, skelbimo kultūros paminklais 2022–2025 m. planą, kuriuo siekiama atgaivinti visuomenei reikšmingą kultūros paveldą bei užtikrinti deramą svarbiausių istorinių įvykių įprasminimą ir aktualizavimą visuomenėje. Skelbimui kultūros paminklais atrinkti kultūros paveldo objektai, susiję su moderniosios Lietuvos valstybės kūrimusi, išsivadavimu, pasipriešinimu okupaciniams rėžimams ir laisvės kovomis, ir reprezentuojantys 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimus, Knygnešystę, Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimą, Lietuvos partizaniniu karą, Sovietų Sąjungos okupacinio režimo represijas ir jų aukas, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir Laisvės gynėjus.

Kaip vienas reikšmingų kultūros paveldo objektų, reprezentuojančių 1830–1831 m. sukilimą, buvo atrinktas ir kultūros paminklu paskelbtas 1830-1831 m. sukilimo būrio vado Vincento Matuševičiaus kapas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 36615), esantis Paparčių kaimo kapinėse.

Vincentas Matuševičius gimė 1801 m. balandžio 5 d. d. Ausieniškių dvare (šalia Vievio). Baigęs Vilniaus universitetą, dirbo Trakų pilies teismo pirmininku. Prasidėjus 1830-1831 m. sukilimui, subūrė Trakų apskrities sukilėlių būrį ir tapo jo vadu. Gavęs įsakymą užimti Trakus, surinko apie 150 ginkluotų šautuvais valstiečių ir bajorų ir balandžio 3 d. netikėtai puolė miestą ir jį užėmė. Balandžio 20 d. dalyvavo mūšyje prie Ausieniškių. Su K. Zaluskio korpusu pasitraukęs į Jonavą V. Matuševičiaus būrys prisidėjo prie M. Prozoro dalinio. Pasižymėjo balandžio 29 d. Kėdainių ir gegužės 5 d. Baisogalos kautynėse. Birželio 19 d. V. Matuševičiaus būrys kovėsi Panerių kautynėse, liepos 9 d. Kuršėnuose prisidėjo prie generolo H. Dembinskio dalinio, su kuriuo prasiveržė į Lenkijos karalystę. Sukilimui pralaimint jis pasitraukė į Prūsiją, vėliau emigravo į Prancūziją. Priklausė emigrantų organizacijoms. 1858 m. po amnestijos grįžo į Lietuvą.

Būdamas Dresdene, V. Matusevičius susipažino su poetu Adomu Mickevičiumi, kuriam papasakojo apie sunkų 1831 m. balandžio 20 d. mūšį Ausieniškių apylinkėse. Poetą įkvėpė pasakojimas, ir jis 1832 m. kovo 29 d. parašė 16-os posmų eilėraštį „Nakvynė“, vaizduojantį tą naktį po mūšio. Tačiau poetas suklydo, Ausieniškių mūšį pavadindamas Kaugonių vardu.

Be Ausieniškių dvaro, V. Matuševičiui priklausė Gabriliavos ir Bačkonių palivarkai. Jis mirė 1862 m. rugpjūčio 8 d. Gabriliavoje. Liko našlė Teresė, sūnus Teodoras Viktoras ir duktė Izabelė. Palaidotas 1862 m. rugpjūčio 19 dieną Paparčių parapijos kapinėse, dalyvaujant Paparčių dominikonų vienuolyno viršininkui Petrui Karnui.

Paparčių kapinėse, greta V. Matuševičiaus, palaidoti jo tėvai, Ausieniškių dvaro savininkai Tadeušas ir Pranciška Matuševičiai, o taip pat Vincento sesuo Anelė. Ant bendro kapo pastatytas antkapinis rausvo akmens paminklas, kurio priekinėje pusėje iškaltas išskleisto ritinio pavidalo atminimo tekstas lenkų ir lotynų kalba, kuris lietuviškai skamba taip: „DEO OPTIMO MAXIM: Geriausiam, Galingiausiam Dievui) / Tadeušo ir Pranciškos / iš Ravienskų / MATUŠEVIČIŲ / ir Anelės Matuševičiūtės / HAUŠTEINOVOS / ir palaikai I. P. / Vincento / MATUŠEVIČIAUS“. Ant kapo supiltas beveik metro aukščio pilkapis.

Prieš gerą dešimtmetį buvęs kaišiadorietis istorikas R. Gustaitis apie surastą V. Matuševičiaus kapą pranešė Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, kurio sudaryta nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2013 m. nutarė, kad minėtas kapas turi kultūrinę vertę. V. Matuševičiaus kapui kaip istorinio ir memorialinio pobūdžio kultūros vertybei suteikta apsauga, jis įregistruotas Kultūros vertybių registre.

Prie to, kad V. Matuševičiaus kapas taptų kultūros paminklu, ženkliai prisidėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyr. specialistė Augustina Kurilienė – beje, anksčiau dirbusi Kaišiadorių muziejuje bei Kaišiadorių r. sav. administracijos paveldosaugininke. Būtent ji atliko moderniai Lietuvos istorijai reikšmingų kultūros paveldo objektų (kurių tarpe buvo ir V. Matuševičiaus kapas) atranką, vėliau paskelbtų kultūros paminklais, Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos koordinavo skelbimui kultūros paminklu būtinas atlikti procedūras. 

Kultūros paminklais laikomi itin reikšmingi ir unikalūs kultūros paveldo objektai; kaip kultūros paminklo pavyzdį galima paminėti Vilniaus senamiestį. Kultūros paveldo objektų paskelbimas kultūros paminklais atveria platesnes galimybes pažinti laisvės kovų istoriją, gauti valstybės biudžeto finansavimo dalį jiems saugoti, tvarkyti ir pritaikyti visuomenės lankymui.