Vengrijos sprendimas dėl vizų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams vis dar kelia susirūpinimą: nuogąstaujama dėl šnipinėjimo grėsmės

(ELTA). Rugpjūčio pradžioje paskelbtas Vengrijos sprendimas sušvelninti vizų režimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams vis dar kelia susirūpinimą visai Europos Sąjungai (ES). Ekspertų teigimu, toks Budapešto žingsnis gali sukurti pavojingų spragų šnipinėjimui, taip pat kelti pavojų ES saugumu.
Politologas Vytis Jurkonis Eltai pažymi, kad tokį šalies sprendimą galima traktuoti kaip tam tikrą politinę žinią tiek Rusijai ir Baltarusijai, tiek ES.Anot politologo, šiuo sprendimu Rusijos ir Baltarusijos režimams transluojama tariamo dialogo žinia.

„Kartu jų valdininkams, verslininkams, kurie čia uždirba ir apeidinėja sankcijas, sistemoje ieškodami spragų, pasakoma, kad galima veikti, legalizuotis per Budapeštą. Tai labai ciniškas signalas“, – sako jis.

„Į kitą pusę transliuojama žinia, kad ES gali įvedinėti bet kokius papildomus ribojimus, tačiau net jei Vengrija ir negali vieno ar kito dalyko šimtu procentų vetuoti, nacionaliniu lygiu ji turi savo instrumentų, kaip spręsti šiuos klausimus“, – priduria ekspertas.

Anot jo, tokia situacija taip pat rodo ir tam tikrą Budapešto kovą su Briuseliu, tokiu būdu karo Ukrainoje kontekste siunčiama dar viena žinia.

Vengrija tampa savotišku Trojos arkliu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams

ELTA ankčiau šį mėnesį pranešė, kad rugpjūtį Vengrija informavo apie paspartintą vizų išdavimą aštuonių šalių, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją, piliečiams. Po Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vizito į Maskvą Budapeštas įtraukė Rusijos ir Baltarusijos piliečius į vadinamąją Nacionalinės kortelės programą, kuria ji išduodama norintiems Vengrijoje dirbti asmenims.

Nacionalinės kortelės turėtojai gali pasilikti šalyje dvejus metus, o vėliau trejiems metams pratęsti savo buvimo trukmę tiek kartų, kiek norės. Dirbti gali bet kokios profesijos užsieniečiai.

Vengrijos duomenimis, daugelis atvykėlių statys atominę elektrinę pagal Rusijos technologijas.

V. Jurkonis pažymi, kad toks sprendimas nestebina, žinant, kaip pastaruoju metu elgiasi Budapeštas. Jis taip pat pabrėža, kad vizų režimo sušvelninimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ES gali kelti iššūkių.

„Jeigu Vengrija išduoda nacionalines vizas, leidimus gyventi ar kitus dokumentus ir jų negali patikrinti atskiros Šengeno valstybės, tai labai silpnina mūsų radarą matyti, kas ir kodėl čia atvyksta. Vengrija tampa savotišku Trojos arkliu Rusijos ar Baltarusijos piliečiams. Jie atkeliavę į Šengeno zoną gali vykti kur nori, ypač jeigu nesinaudoja aviakelionėmis, o vyksta žeme“, – sako politologas.

Jis akcentuoja ir tai, kad tokio Budapešto sprendimo pavojaus mastas priklausys nuo to, kaip jis bus įgyvendinamas.

„Klausimas, kokiu mastu, kokiam skaičiui žmonių, kokiems žmonėms, kokiu pagrindu tos vizos ar leidimai gyventi bus išduodami, kokia vyks patikra, verifikacijos procesas“, – klausia ELTA pašnekovas.

„Taip pat esminis klausimas, koks yra mūsų pasitikėjimas Budapeštu. Ar jis nepradės išdavinėti vizų visiems Austrijoje pagautiems šnipams ir įvairių struktūrų darbuotojams, ar tiesiog nebus taip, kad dalis tų žmonių, kai jiems būna anuliuojamos vizos ar leidimai gyventi, tiesiog persikraustys į Budapeštą vietoj to, kad išvyktų iš ES teritorijos“, – svarsto jis.

ES vidaus reikalų komisarė po priimto sprendimo Budapešto prašė pasiaiškinti

Budapešto sprendimas sukėlė pasipiktinimą ir Europos Sąjungoje. Didžiausia Europos Parlamento frakcija po jo paskelbimo pareiškė, kad sušvelnintos taisyklės Rusijos ir Baltarusijos piliečiams gali sukurti rimtų spragų šnipinėjimui, kai vykstant karui Ukrainoje ES tapo Rusijos taikiniu.

ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson rugpjūčio 1 d. išsiuntė laišką Budapešto vyriausybei, prašydama iki rugpjūčio 19 d. atsakyti į klausimus apie priežastis, dėl kurių buvo sušvelnintos atvykimo sąlygos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

„Privalu, kad Rusijos piliečiai, galintys kelti šnipinėjimo ar kitas grėsmes saugumui, būtų patikrinti aukščiausiu lygiu“, – taip Y. Johansson rašė laiške Vengrijos vidaus reikalų ministrui Sándorui Pintérui.

Komisarė pridūrė, kad ši schema gali pakenkti Europos Šengeno erdvei, kurioje keliaujama be pasų patikros.

„Laiške prašau Vengrijos vyriausybės paaiškinti. Jei jų lengvos prieigos schema kelia pavojų, mes imsimės veiksmų“, – sakė ji.

Vengrijos vidaus reikalų ministras: nacionalinė kortelė išduodama tinkamai atsižvelgiant į galimus pavojus saugumui

Vengrijos naujienų portalo „HGV“ žurnalistė Boróka Paraszka Eltai pažymi, kad į jos užduotus klausimus dėl vizų režimo sušvelninimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams šalies Vidaus reikalų ministerija neatsakė.

Vis dėlto žurnalistė atkreipia dėmesį, kad ES reikalų ministras Jánosas Bóka savo feisbuko paskyroje rugpjūčio 21 d. pasidalijo vidaus reikalų ministro S. Pintério rugpjūčio 16 d. rašytu laišku, kuriame atsakoma į rugpjūčio 1 d. Y. Johansson prašymą pasiaiškinti dėl nacionalinės kortelės gavėjų rato išplėtimo, įtraukiant į jį Rusijos ir Baltarusijos piliečius.

„Vengrija, vertindama prašymus išduoti nacionalinę kortelę, atlieka tokius pačius migracijos ir saugumo patikrinimus kaip ir kitų leidimų gyventi šalyje atveju. Nacionalinė kortelė išduodama laikantis atitinkamų ES reglamentų ir tinkamai atsižvelgiant į galimus pavojus saugumui. Dėl šio klausimo Vengrijos taisyklės ir praktika, kurioms Komisija iki šiol neprieštaravo, nepasikeitė“, – laiške rašo S. Pintéris.

„Vengrija ir toliau teikia didelę reikšmę savo nacionaliniam ir visos Šengeno erdvės saugumui užtikrinti“, – priduria jis.

Savo ruožtu EK atstovas spaudai „Euractiv“ patvirtino, kad rugpjūčio 19 d. Vengrijos atsakymas į klausimus, kodėl supaprastino įvažiavimo į šalį tvarką rusams ir baltarusiams, dar nebuvo gautas.

V. Jurkonis: reikia vieningos biometrinių duomenų bazės

Savo ruožtu politologas V. Jurkonis taip pat pažymi, kad, norint išvengti tokio ir panašių sprendimų pavojų, ES reikia sukurti vieningą biometrinių duomenų bazę.

„Tokiu atveju, jeigu nacionalinę vizą išduoda Vengrija, tai matytų ir Latvija, ir Austrija, ir Švedija, ir kitos šalys. Manau, kad toks sprendimai ES yra gerokai uždelstas. Jį jau buvo galima priimti po Solsberio atakos, po šnipų istorijos. Tuomet šis klausimas neatrodytų toks neraminantis“, – sako jis.

„Ne paslaptis, kad Putino vaikų mama Alina Kabajeva turi vilą Prancūzijoje, gyvena Šveicarijoje. Klausimas, ar Lenkijos pareigūnai gali matyti, kada ir kaip ji atvyko į ES teritoriją. Ir jeigu jie nemato, o, kaip suprantu, nemato, klausimas, su kokiais dokumentais ji vyksta. Jeigu ES būtų sukurta vieninga biometrinių duomenų bazė, tai ne pagal turimą dokumentą, jo iškraipytą transliteraciją, o pagal piršto antspaudus, pagal biometrinius duomenis būtų galima matyti, kad į tokią valstybę, per tokį ir tokį pasienį atvyko toks ir toks žmogus. Šiuo metu tas žmogus atvyksta su kitos valstybės pasu, su kitos valstybės išduota nacionaline viza, o visos kitos šalys narės apie tai nežino“, – priduria jis.

Anot politologo, jeigu esame vieninga ekonominė erdvė ir vieninga vizų erdvė, yra pageidautina, kad ir mūsų patikra būtų grįsta tais pačiais standartais.

„Net ir dabartinėmis sąlygomis, jeigu esi Rusijos ar Baltarusijos pilietis ir dar turi vengrišką vizą, savaime tai yra tam tikras signalas, raudona vėliavėlė, kad šitam konkrečiam piliečiui ar pilietei reikia skirti šiek tiek daugiau dėmesio, atidžiau pasižiūrėti, kas čia toks pas mus atvažiuoja“, – teigia ekspertas.

ELTA pirmena, kad Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų bei už migracijos klausimus atsakingi ministrai rugpjūčio 16 d. bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos (EK) vidaus reikalų komisarę Y. Johansson dėl Vengrijos sprendimo išplėsti nacionalinių kortelių sistemos taikymą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Laišku ministrai parėmė komisarės Y. Johansson prašymą Vengrijos vidaus reikalų ministrui S. Pintér iki rugpjūčio 19 dienos pateikti išsamius atsakymus, siekiant, kad Europos Komisija galėtų įvertinti, ar Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikoma nacionalinės kortelės schema atitinka ES teisę ir ar šis Vengrijos sprendimas nekelia pavojaus bendram erdvės be vidaus sienų veikimui.

Justė Ancevičiūtė (ELTA)