Sklandus perdirbimas tik iliuzija: daugiau nei pusė europiečių laiko seną elektroniką namuose

(ELTA). „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais 51 proc. europiečių savo namuose laikė nebenaudojamus mobiliuosius telefonus, 31 proc. į stalčius padėjo senus nešiojamus ir planšetinius kompiuterius, o 19 proc. savo namuose pasiliko ir nebeveikiantį stalinį kompiuterį. Nors dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių skatina elektronikos rūšiavimą ir perdirbimą, tačiau, pasak Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovės Veronikos Masalienės, atsakomybės stinga ne tik tarp gyventojų, bet ir didžiųjų rinkos žaidėjų.

Mobiliųjų telefonų kategorijoje, Lietuvos situacija, kaip rodo „Eurostat“, viena prasčiausių ES. 49 proc. lietuvių senus telefonus pasilieka sau ir vos 13 proc. – renkasi atiduoti juos perdirbimui. Statistiniais duomenimis, daugiausia senų mobiliųjų telefonų perdirbimui atidavė graikai bei čekai – atitinkamai 25 ir 18 procentų įrenginių buvo perdirbti.

Visgi, pasak V. Masalienės, smulkioji elektronika nėra pati didžiausia problema ir dažnai klaidingai suprantama, kad didesnę dalį atsakomybės už rūšiavimą ir perdirbimą turi nešti vartotojas. Pasak jos, svarbiausia grandis yra gamintojai ir importuotojai.

„Pagal ES ir Lietuvos teisės aktus elektronikos gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti, finansuoti, surinkti ir sutvarkyti 65 proc. elektronikos atliekų, skaičiuojant nuo per metus šalyje parduoto įrangos kiekio, tačiau iki šiol didelė dalis elektronikos atliekų vis dar nėra surenkama atskirai ir tinkamai sutvarkoma, o atsiduria konteineriuose, gamtoje arba kaupiama namuose“, – sakė V. Masalienė.

Lietuva jau gavo įspėjimą

V. Masalienė Eltai atskleidė, kad gamintojų ir importuotojų organizacijų pateiktais duomenimis, 2023 metais buvo surinkta ir tinkamai sutvarkyta 22,7 tūkst. tonų, o 2024-aisiais metais jau tik 21,7 tūkst. tonų elektronikos atliekų. Tai sudaro vos daugiau nei 40 proc. vietoje 65 proc., kaip įpareigoja ES.

„Pernai Lietuva iš Europos Komisijos jau gavo įspėjimą dėl nevykdomų elektronikos atliekų tvarkymo įsipareigojimų, tačiau, finansuojant gamintojams ir importuotojams, sutvarkytas elektros ir elektronikos atliekų kiekis kasmet mažėja“, – pasakojo pašnekovė.

Negana to, pasak jos, dalis gamintojų ir importuotojų savo pareigos nevykdo arba vykdo iš dalies, todėl elektros ir elektronikos atliekų susidaro gerokai daugiau nei oficialiai deklaruojama.

„Aplinkos apsaugos instituto skaičiavimu, 2024 metais į vidaus rinką galėjo būti išleista apie 90 tūkst. tonų elektronikos, tačiau surinkta ir sutvarkyta tik 21,7 tūkst. tonų. Tai reiškia, kad sutvarkyti vos 24,5 proc., nors oficialiai skaičiuojama bemaž dvigubai daugiau – 41,9 proc.“ – sakė EGIO vadovė.

„Ką rodo šie skaičiai? Didelė dalis elektronikos atliekų vis dar nėra surenkama atskirai ir tinkamai sutvarkoma, o smulki dažniausiai atsiduria konteineriuose, stambi patenka į juodojo metalo laužo supirktuves, paliekama gamtoje arba kaupiama namuose“, – pridūrė ji.

Gyventojams sudaromos visos galimybės

V. Masalienės teigimu, Lietuvoje sudaromos ypač palankios sąlygos gyventojams, tinkamai atsikratyti elektronikos atliekomis: įsteigtos šių atliekų priėmimo vietos, gyventojai gali į namus išsikviesti „EMP Atliekų taksi“ ar „Man rūpi rytojus“, kurie nemokamai išneš ir išveš seną buitinę techniką.

„Iš gyventojų surinkta nebereikalinga buitinė technika ir elektronikos prietaisai pirmiausiai testuojami. Tinkamus bandoma prikelti naujam gyvenimui ir padovanoti tiems, kam jų reikia labiausiai. Jeigu nepavyksta, tada įrenginiai perdirbami, kad juose esančias vertingas medžiagas būtų galima panaudoti dar kartą“, – pasakojo pašnekovė.

Anot jos, vertingų medžiagų elektronikoje galima rasti daug, apie 70 cheminės periodinės lentelės elementų. Pašnekovė pabrėžia, kuo daugiau atliekų bus panaudota pakartotinai ar perdirbama į naujus gaminius, tuo daugiau gamtos išteklių sutaupysime ir mažinsime taršą.

„Perdirbant galima atgauti ir vėl panaudoti elektronikos prietaisuose esančias vertingas medžiagas – auksą, sidabrą, varį bei ekonomiškai ir strategiškai Europos ekonomikai svarbias, bet su tiekimu susijusią didelę riziką turinčias žaliavas – litį, kobaltą“, – vardijo V. Masalienė.

Problematiška ir kitose ES šalyse

Tinkamai rūšiuoti, tvarkyti ir perdirbti elektronikos atliekas Bendrijos nares įpareigoja ES. Nors šalys taiko įvairias priemones, tačiau dalis jų susiduria su sunkumais. Portalo „Denik Referendum“ duomenimis, Čekijoje sutvarkoma daugiau nei 70 tūkst. tonų elektronikos kasmet. Visgi, gyventojai rūšiavimo klausimais nebuvo itin aktyvūs, todėl atliekų tvarkymas patikėtas visoje šalyje veikiančiai „Asekol“ perdirbimo sistemai.

„Nuo 2005 metų Čekijoje reglamentuotas „perdirbimo mokestis“, kuris turi būti rodomas greta kainos ir mokamas privalomai. Iš šio mokesčio išlaikomos kiekvienoje savivaldybėje veikiančios atliekų surinkimo aikštelės, elektronikos grąžinimo punktai, iš kurių atliekos keliauja į perdirbimo sistemą“, – teigė žurnalistė Ivana Míškov.

Austrija, pasak portalo „Der standard“, taip pat taiko atliekų surinkimo aikštelių strategiją, tačiau greta to įpareigoja kai kuriuos mažmenininkus panaudotas elektronikos priemones surinkti nemokamai. Visgi, austrai jau trejus metus išbando gyventojų skatinimo kampaniją, kviečiančią ne pirkti naują, o remontuoti seną techniką.

„Tai subsidija, skirta skatinti privačius asmenis remontuoti elektros ir elektronikos prietaisus, o ne juos išmesti. Subsidija sudaro 50 proc., bet ne daugiau kaip 200 eurų remontui, aptarnavimui ar priežiūrai. Programos tikslas – pratęsti prietaisų tarnavimo laiką, tausoti išteklius ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos“, – sakė žurnalistas Kim Son Hoang.

Tuo metu Ispanija kol kas dar nerado veikiančio sprendimo perdirbimui skatinti. Pasak portalo „El Confidencial“, kiekvienas ispanas per metus sukaupia apie 10 kilogramų elektronikos atliekų, o „Eurostat“ duomenimis, perdirbimo rodiklis Ispanijoje taip pat vienas žemiausių ES.

„Senus mobiliuosius namie laiko daugiau nei 60 proc. ispanų, kompiuterius ir planšetinius kompiuterius beveik 39 procentai. Turint tinkamą informaciją apie tai, ką daryti su elektroniniais prietaisais, kai jie tampa nebereikalingi, būtų galima pagerinti šių atliekų rūšiavimo tikslus, tačiau to trūksta“, – atskleidė žurnalistė Ana Somavilla.

ELTA pažymi, kad Ispanijoje gyvena beveik 17 kartų daugiau gyventojų nei Lietuvoje, tačiau čia per metus surenkama ir perdirbama tik 1,43 karto daugiau elektronikos. Anot „El Confidendial“, siekiant didinti perdirbamos elektronikos kiekius, pavieniai regionai imasi veiksmų: steigia mobilias surinkimo stoteles, vykdo informavimo kampanijas.

Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Italijos naujienų portalas „Il Sole 24 Ore“, Austrijos naujienų portalas „Der Standard“, Čekijos naujienų portalas „Denik Referendum“ ir Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“.

Ieva Kniukštienė (ELTA)