Skaitymas kaip tikroji meilė sau

Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos rengto projekto metu žymios ir talentingos moterys, skaitymo ambasadorės – dailininkė, leidėja Sigutė Ach, rašytoja Ilona Ežerinytė bei dainininkė, aktorė, rašytoja Jurga Šeduikytė interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir socialinių tinklų „Vasaros su knyga“ paskyrose siūlė skaityti joms pačioms asmeniškai svarbias knygas, o paskui leidosi į įkvepiančius pokalbius, susitikusios su skirtingų amžiaus grupių skaitytojais.

Įvairių miestų bei miestelių bibliotekose įvyko iš viso aštuoniolika susitikimų.

Paklausta, kuo jai įsiminė šie susitikimai, S. Ach atsakė: „Jau daugiau kaip dvidešimtį metų su pamokomis važinėju po bibliotekas ir mokyklas, tačiau šių metų susitikimai buvo išskirtiniai tuo, kad susirinkdavo itin gausios būtent skaitančių vaikų bendruomenės.

Kartais jaudinuosi dėl to, ar vaikai įsitrauks į pokalbį apie knygas ir skaitymą – siekdama didesnio vaizdingumo, ant galvos užsivožiu skrybėlę, kad vaikai nesupainiotų manęs su savo mokytoja ar bibliotekininke.

Bet „Metų su knyga“ renginiuose jaučiau labai didelį pačių bibliotekų indėlį – vaikai būdavo pasiruošę, aktyviai dalyvaudavo. Tie šiuolaikiniai vaikai – tikros individualybės!“

– Man pasitaikė dviejų tipų auditorijos: tie paaugliai, kurie žinojo, kur atėjo, ir tie, kurie nežinojo, kas ta teta ir kodėl dabar jiems reikės klausytis ir kalbėtis apie skaitymą.“

Pasak skaitymo ambasadorės, ji atrasdavo būdą bendrauti su šia amžiaus grupe net ir tada, kai mokiniai ateidavo neperskaitę patartų knygų: „Man atrodo, mes pernelyg nuvertinam paauglius, sakydami jiems: tu tik skaityk, kad ir menkavertę lektūrą.

Mūsų kaip ambasadorių tikslas buvo nebūtinai dauginti skaitytojų skaičių, bet tapti vedliais – pateikti knygą, kuri yra sunkiau įkandama, ir padėti ją suprasti. Ne skatinti skaityti kuo daugiau, o sudominti gilesnėmis knygomis.“

Suaugusiųjų skaitymo ambasadorė Jurga Šeduikytė „Metų su knyga“ susitikimus su Lietuvos žmonėmis pavadino terapiniais: „Kalbėdavom ir apie sodus, ir apie daržus, ne tik apie knygas.

Tai, ką mes įvardijam kaip nenorą skaityti ar šiais laikais sunkiai suvaldomą dėmesį, būdinga ir suaugusiesiems.

Vadinasi, kažką pavyko užkabinti. Kalbėdamiesi apie knygas, neišvengiamai kalbėdavomės apie žmogiškumą.“

Pasak J. Šeduikytės, skaitytojo indėlis į knygos poveikį yra ne mažesnis nei rašytojo, nes abiejų fantazija dirba panašiai, todėl skaitymas – tai tikrasis malonumas, tikroji meilė sau: „Filmai, kuriuose daug veiksmo – tai lyg greitas maistas mūsų gyvenime. O knygai reikia erdvės ir laiko.“