Siūlys į užstato sistemą įtraukti alkoholio tarą, konservuotų maisto produktų pakuotes

(ELTA). Siekiant švaresnės aplinkos, siūloma į jau beveik 10 metų Lietuvoje veikiančią užstato sistemą įtraukti ir alkoholio tarą. Tai numatančias įstatymo pataisas rengia Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.

Jei Seimas pritartų jo iniciatyvai, būtų išplėsta depozito sistema, joje atsirastų visų konservuotų maisto produktų bei alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų vienkartinės pakuotės, kurių talpa yra ne mažesnė negu 1/10 litro, bet ne didesnė negu 3 litrai.

Beje, įstatymo pakeitimais parlamentaras siekia įtraukti į užstato sistemą ne tik stiklines, bet ir PET, plastikines, metalines bei kombinuotas pakuotes.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narį T. Tomiliną inicijuoti projektą paskatino tai, kad Lietuvoje sėkmingai veikia depozito sistema, kurią gyventojai vertina palankiai ir ragina ją plėsti.

„Depozito sistemoje dalyvaujančios taros patekimas į gamtą ar mišrių atliekų konteinerius reikšmingai sumažėjo. Todėl siūlau plėsti vienkartinių ir daugkartinių taros pakuočių surinkimą, į sistemą įtraukiant konservuotų maisto produktų bei kitų gėrimų pakuotes. Ypatingai tai aktualu stiklo taros atveju, nes šių pakuočių konteinerinėje sistemoje surinkimo ir perdirbimo rodiklis išlieka žemas lyginant su tomis, kurios įtrauktos į užstato sistemą“, – Eltai sakė T. Tomilinas.

Siekiant suteikti verslui daugiau laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų, parlamentaras ketina siūlyti, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo 2027 ar net nuo 2028 metų.

T. Tomilinas nemano, kad tai būtų didelė našta gamintojams ir importuotojams, nes jiems atsirastų tik papildomas reikalavimas dėl gaminių taros ženklinimo.

Jis pastebi, kad 2016 m. šalyje pradėjus veikti depozito sistemai, Lietuva tapo viena iš lyderių pasaulyje pagal joje dalyvaujančių pakuočių surinkimą, lenkdama net šalis, kuriose sistema pradėjo veikti anksčiau. 

Remiantis 2024 m. duomenimis, T. Tomilino teigimu, Lietuvoje buvo surinkta apie 90 proc. vienkartinių ir apie 92 proc. daugkartinių gėrimų pakuočių. 

Kaip pastebi T. Tomilinas, Aplinkos ministerijos užsakyta apklausa parodė, kad 97 proc. Lietuvos gyventojų užstato sistemą laiko reikalinga arba labai reikalinga, o 93 proc. apklaustųjų tvirtino, kad užstato sistemos atsiradimas paskatino atsakingiau žiūrėti į visų atliekų rūšiavimą. 8 iš 10 apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė palaikantys užstato sistemos plėtrą.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas T. Tomilinas ketina registruoti prasidėjus rudens Seimo sesijai.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)