Sekundžių kaina nelaimės metu: kodėl svarbu turėti planą?

Laikas yra svarbiausias veiksnys ir brangiausias išteklius bet kokios nelaimės atveju. Gaisras, potvynis, audra, sprogimas, avarija, oro pavojus, branduolinė avarija – kas benutiktų, kiekviena minutė ar net sekundė gali būti lemiama. Todėl svarbu iš anksto pasiruošti, turėti savo komandą ir planą, kad, nelaimei nutikus, būtų aišku, kas ir kokių veiksmų turi imtis. Kaip pastebi Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius, nors daug Lietuvos gyventojų apie tai yra pagalvoję, realių pasiruošimo veiksmų imasi mažuma.

D. Gurevičiaus teigimu, dauguma žmonių kliaujasi apgaulinga iliuzija, kad nelaimės juos aplenks, o jei kas ir nutiktų, jie sugebės su tuo susidoroti. Visgi realybė kita: nelaimės visada užklumpa netikėtai, pačiu netinkamiausiu metu, o kaip elgtis žino vienetai.

„Vien ugniagesiai gelbėtojai reaguoja į 20 tūkst. įvykių per metus, vidutiniškai – per pusšimtį atvejų kasdien. Kiekviena nelaimė, ar ji būtų gamtinė, ar žmogaus sukelta, tiesiogiai su ja susidūrusiam yra skausminga, pavyzdžiui, gaisras ne tik suniokoja turtą, pridaro materialinių nuostolių, bet ir gali atimti namus, prieglobstį. Deja, nelaimei įvykus belieka tik apgailestauti, kad iš anksto nieko nepadarėte ir niekaip tam nesiruošėte“, – sako civilinės saugos ekspertas.

Kad taip nenutiktų, pašnekovas turi pasiūlymą: jei savaitgalį nieko neplanuojate, vietoje triskart matyto filmo per televizorių, aptarkite šeimos planą ir susikraukite išvykimo krepšį. Dabar, kai joks pavojus negresia, tam skirta valanda-dvi jums nieko nereikš, užtat jei įvyktų nelaimė, būtent tiek laiko būsite sutaupę ir galėsite iškart imtis veiksmų.

Kas yra šeimos planas?

Kokia nelaimė ar ekstremalioji situacija benutiktų, scenarijus bus vienas iš trijų: slėptis (pvz., audros, sprogimų, oro pavojaus atvejais), laukti (pvz., dėl snygio, ligos protrūkio, branduolinės avarijos) arba evakuotis (pvz., kilus gaisrui, potvyniui, karui). Esminiai pasiruošimo elementai visais atvejais yra tie patys.

Pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad apie nelaimę būsite įspėti laiku – aktyvuoti perspėjimo pranešimus telefone, pasidomėti, kur yra perspėjimo sirenos. Taip pat svarbu žinoti, kur galėsite pasislėpti, kaip ir kur evakuositės nelaimės atveju, kas jums galės padėti. Daugiau apie tai galite sužinoti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje Lt72.lt.

„Ekstremaliųjų situacijų metu laimi tie, kurie veikia kaip komanda ir turi aiškų veiksmų planą. Todėl reikėtų iš anksto susitarti, kas sudarys jūsų komandą. Tai gali būti šeimos nariai, artimieji, o gal net kaimynai – viskas priklauso nuo individualios situacijos. Tarpusavyje turėtumėte susitarti, kaip elgsitės skirtingais atvejais, kur susitiksite, jei būsite skirtingose vietose, kur slėpsitės ar evakuositės, kaip ten atvyksite, kas paims išvykimo krepšį, jei neturite – apsikeisti kontaktine informacija. Tai ir bus jūsų šeimos planas“, – sako D. Gurevičius.

Jis priduria, kad iš anksto sutarti veiksmus labai svarbu, kadangi įvykus nelaimei telefonas ne visada gali padėti susisiekti. Pavyzdžiui, komandos narys gali telefoną pamesti, palikti namuose, gali išsikrauti baterija ar apskritai neveikti mobilusis ryšys.

Išvykimo krepšys – nebūtinai vienas

Kaip šeimos planas, taip ir išvykimo krepšys kiekvienu atveju gali būti skirtingas. Svarbiausias išvykimo krepšio paruošto išgyventi trims paroms turinys yra:

– bent 12 litrų vandens asmeniui;

– greitai paruošiamas maistas, užkandžiai;

– kompaktiška turistinė viryklė su dujų balionėliu;

– higienos ir medicinos reikmenys;

– radijo imtuvas;

– žibintuvėlis;

– asmens dokumentai;

– keletas šimtų eurų grynaisiais;

– šilti drabužiai;

– miegmaišis, turistinis kilimėlis;

– cigaretės ir juvelyriniai dirbiniai esant būtinybei galėtų būti panaudoti mainams;

• kiti svarbūs išgyvenimui daiktai ir priemonės.

Išvykimo krepšio turinio turėtų užtekti visiems šeimos nariams išgyventi mažiausiai 72 valandas, t.y. tris paras. Tai leistų jums ir jūsų artimiesiems išgyventi bei patirti mažesnę žalą tiek jei reiktų slėptis ir laukti, tiek evakuacijos atveju.

D. Gurevičius atkreipia dėmesį, kad išvykimo krepšių gali būti ir ne vienas. „Išvykimo krepšys yra tik pavadinimas, tai neprivalo būti vienas didelis krepšys ar lagaminas. Kaip tik, daiktus geriau paskirstyti mažesnėmis dalimis: dalį susidėti į kuprinę, dalį – į sportinį krepšį, lagaminą ar net dėžę. Svarbiausia, kad tuos daiktus turėtumėte vienoje vietoje ir galėtumėte juos greitai paimti. Juk daugumą šių daiktų galima rasti namuose, tereikia juos atrasti ir susidėti“, – sako jis.

Žinančių daugiau nei darančių

Išvykimo krepšio turinys gali praversti ne tik prireikus evakuotis, bet ir, pavyzdžiui, kilus audrai, užpusčius ar dingus elektrai. Turėdami vandens ir maisto atsargų galėsite jaustis ramiau, nereikės rizikuoti ar gaišti laiko jų ieškant.

Pasak D. Gurevičiaus, veiksmų planavimas ir tinkamas pasiruošimas ne tik taupo laiką, bet ir suteikia saugumo jausmą. Ekstremaliųjų situacijų atveju tai ypač svarbu, nes padeda nusiraminti ir nuraminti kitus. Kuo daugiau pasiruošusių žmonių, tuo lengviau suvaldyti situaciją.

„Reikia suprasti, kad nesvarbu, kaip puikiai bebūtų pasiruošę valstybinės institucijos, pirmosiomis valandomis būtinas visų susitelkimas. Didelės nelaimės atveju institucijos reaguoja pagal svarbą, taigi ne kiekvieną ta pagalba gali pasiekti iškart. Stiprūs esame tik visi kartu, padėdami vieni kitiems“, – teigia pašnekovas.

Šių metų įvykiai patvirtino, kad didelė dalis gyventojų žino, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms, tačiau realių veiksmų imasi paskutinę akimirką. Pirmosiomis dienomis po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, žmonės suskubo pirkti ilgai galiojančių produktų, konservų, tuštino bankomatus, degalinėse formavosi eilės.

Pasiruošimą naudinga išbandyti

D. Gurevičius teigia, kad žmonėms svarbu išsiugdyti įpročius: visada automobilyje turėti bent pusę bako kuro, namuose turėti vandens ir ilgai galiojančių maisto produktų atsargų, reguliariai tikrinti ir atnaujinti besibaigiančio galiojimo produktus.

Dar geriau savo pasiruošimą ir turimus daiktus išbandyti realybėje. „Dabar, ramybės metu, pasirengimo fazėje, galima išsibandyti daiktus žygyje ar iškyloje, imituojant tą situaciją. Galbūt paaiškės, kad dujinę viryklę turite, bet nepasiėmėte degtukų, arba užmiršote juos įdėti į sandarų maišelį ir jie sudrėko? O gal vandens užteko tik vienam vakarui? Tokia išvyka padės pasiruošti geriau, o kartu gali būti smagi patirtis visai šeimai“, – sako D. Gurevičius.

Vėlgi, pasiruošimo įvertinimas leis sutaupyti dar daugiau laiko tada, kai jo reikės labiausiai. Nutikus blogiausiam, būsite pasiruošę veikti. Geriausiu atveju, šių žinių ir pasiruošimo niekada taip ir neprireiks.

Visą informaciją apie tai, kaip pasiruošti nelaimėms ir kaip elgtis jų metu, galite rasti svetainėje Lt72.lt.

Šaltinis – VRM