Seimo komitetas laukia pasiūlymų dėl Kultūros paso

(ELTA). Seimo Švietimo ir mokslo komitetas iki liepos pabaigos laukia gyventojų pasiūlymų dėl jau kelerius metus veikiančio Kultūros paso įteisinimo įstatyme. Tai dar iš kadenciją baigusio Seimo atkeliavusi parlamentaro konservatoriaus Vytauto Juozapaičio iniciatyva. 

Pernai vasarą buvęs parlamentas po pateikimo yra pritaręs Švietimo įstatymo pakeitimams, siūlantiems šiame dokumente apibrėžti Kultūros paso sąvoką.

Kaip nurodo projekto autorius V. Juozapaitis, šiuo metu Kultūros paso priemonės savivaldybėse skiriasi, o tai reiškia, kad skirtinguose regionuose augantys vaikai gauna skirtingo lygio paslaugas.

Jeigu Seimas pritartų, Kultūros paso paslaugos būtų teikiamos besimokantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas (išskyrus besimokantiems pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programas), taip pat ir lituanistinio švietimo įstaigose besimokantiems mokiniams.

Į Švietimo įstatymą siūloma įrašyti, kad Kultūros pasas – tai „priemonė mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems tam tikras kultūros ir meno paslaugas“.

Projektas numato, kad Kultūros paso administravimo, jo finansavimo, indeksavimo pagal savivaldybių socialinius ir ekonominius rodiklius tvarką nustatys kultūros bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai.

Dėl Švietimo įstatymo pataisų gyventojai gali teikti pasiūlymus iki liepos 31 d. Pasibaigus šiam terminui, visi raštu gauti pasiūlymai svarstomi Seimo komiteto rengiamuose klausymuose, į kuriuos gali būti kviečiami dalyvauti ir pasiūlymus pateikę asmenys.

Beje, Seime dar yra viena su Kultūros pasu susijusi iniciatyva. Siekiant skatinti kultūrinį ugdymą, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė siūlo leisti Kultūros pasu pasinaudoti ne tik mokiniams, bet ir senjorams. 

Ji taip pat siūlo įstatyme apibrėžti, kas yra Kultūros pasas, nustatyti jo paskirtį, įgyvendinimą ir naudojimą. 

„Nors Kultūros pasas Lietuvoje jau veikia daugiau nei 7 metus, tačiau jis nėra apibrėžtas įstatymiškai ir nuolat kyla tikimybė, jog jo gali nebelikti“, – sako A. Norkienė. 

Į įstatymą ji siūlo įrašyti, kad kultūros pasas – tai valstybės finansuojama priemonė, skirta mokinių ir senjorų kultūriniam ugdymui. Anot projekto, kultūros pasas „suteikia galimybę visiems Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, senjorams nemokamai arba su daliniu valstybės finansavimu dalyvauti įvairiose kultūrinėse ir meninėse veiklose“.

ELTA primena, kad šiuo metu Kultūros pasas yra reglamentuojamas kultūros bei švietimo, mokslo ir sporto ministrų įsakymais. 

Kultūros pasas – tai priemonė, leidžianti moksleiviams valstybės lėšomis naudotis įvairiomis kultūros ir meno paslaugomis: lankytis spektakliuose, koncertuose, parodose, dalyvauti kitose pažintinėse bei edukacinėse kultūros veiklose. 

Jadvyga Bieliavska (ELTA)