Psichologinis smurtas darbe: lietuviai vis drąsiau kreipiasi pagalbos

(ELTA). Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, skundų dėl psichologinio smurto skaičius kasmet auga. Praėjusiais metais išnagrinėti 367 skundai ir 97 darbo ginčai, tačiau pastebima, jog teismą pasiekia tik pavienės bylos.  VDI atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje darbuotojo gerovė saugoma skirtingomis priemonėmis, o darbdaviai įpareigoti ne tik užtikrinti fiziškai saugias, bet ir emociškai palankias sąlygas.  

„Kiekvienas darbdavys turi pasitvirtinti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimo teikimo ir nagrinėjimo tvarką, kurioje turi reglamentuoti, kur ir kokia tvarka darbuotojai turi kreiptis, patyrus psichologinį smurtą“, – pabrėžė VDI specialistai. 

Pasak jų, skundų kiekis auga ir dėl darbuotojo sąmoningumo: lietuviai tampa drąsesni, labiau rūpinasi savo gerove. Tiesa, inspekcija pabrėžia, kad ne visi skundai, gauti iš darbuotojų gali būti laikomi psichologinės gerovės pažeidimu ar mobingu. 

„Darbe pasitaiko įvairių situacijų, su kuriomis darbuotojai nesutinka ar kurios sukelia darbuotojams stresą. Tačiau ne kiekviena tokia situacija laikytina psichologiniu smurtu. Darbuotojų ir darbdavio tarpusavio nesutarimai įvairiais darbo funkcijų įgyvendinimo aspektais yra natūraliai galimi, todėl įprastai jie negali būti laikomi psichologiniu smurtu“, – pasakojo VDI. 

„Reikia nepamiršti, kad darbdavys turi įstatyme įtvirtintą teisę tinkamai organizuoti darbą bei jį kontroliuoti. Todėl konstruktyvi darbdavio kritika, pastabų išsakymas, reiklumas bei darbo kontrolė patys savaime nėra laikomi psichologiniu smurtu, nes tai yra darbo proceso dalis ir tuo siekiama tinkamo darbo organizavimo ir darbo kokybės“, – pridūrė jie. 

Geriausiai veikia prevencinės priemonės 

Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministerija atkreipė dėmesį, jog darbuotojų apsaugos ir psichologinės gerovės reikalavimai yra aptarti Darbo kodekse. Čia pažymima ir būtinybė supažindinti darbuotojus su galiojančia tvarka. 

„Smurto ir priekabiavimo prevencija yra vienas iš efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų. Atsiradus tokio elgesio apraiškoms organizacijoje, būtina nedelsiant reaguoti pagal iš anksto numatytą tvarką“, – teigė SADM. 

Ministerijos teigimu, darbuotojai privalo būti informuoti, jog nutikus incidentui, atvejis privalo būti vertinamas individualiai ir priimti darbuotojo interesus tenkinantys sprendimai. 

„Atsižvelgiant į konkretų atvejį ir esamą poveikį darbuotojų emocinei sveikatai, nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir pagalba gali būti įvairių formų, pavyzdžiui: sudaryta galimybė darbuotojams, patyrusiems smurtą, naudotis visų reikalingų specialistų paslaugomis, apmokama už tų specialistų paslaugas, vykdoma darbo rotacija, darbuotojo perkėlimas į kitą darbo vietą, atostogų suteikimas ir kt.“, – priemones vardija SADM, pridurdami, kad taisyklių taikymui galioja Darbo kodekso reikalavimai ir racionalumo faktorius, ypač dėl specialistų paslaugų apmokėjimo. 

Darbuotojui reikalingi įrodymai 

VDI patikslina, kad kiekvieno skundo tyrimas priklauso nuo to, iš kokio asmens patiriamas psichologinis smurtas. Jeigu incidentas įvyko tarp dviejų bendradarbių, inspekcijos teigimu, visų pirma tikrinama, ar buvo kreiptasi į vadovybę. 

„Tokiu atveju darbuotojui pakanka pateikti įrodymus, patvirtinančius kreipimosi į darbdavį faktą, tarkime, el. laišką, kuriuo buvo siųstas pranešimas“, – atskleidžia institucija. 

Tuo metu gavus skundą dėl įmonės vadovo taikomo psichologinio smurto, VDI teigimu, vykdomas specialus tyrimas. 

„Jo metu aiškinamos aplinkybės, su kuriomis darbuotojas sieja nepriimtiną elgesį, renkami ir  vertinami įrodymai, galintys patvirtinti psichologinio smurto buvimo faktą: dokumentai, SMS žinutės, el. laiškai, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų paaiškinimai“, – detalizuoja VDI. 

Europoje balansuoja ties neapibrėžtumo riba 

Italijos naujienų portalo „Il Sole 24 Ore“ teigimu, šalies darbdaviai Darbo kodeksu yra įgaliojami užtikrinti saugią psichologinę ir fizinę aplinką darbuotojams, visgi realybėje susiduriama su iššūkiais, mat mobingas įstatyme nėra apibrėžtas. 

„Teismai retai visiškai tenkina darbuotojų pretenzijas – tik apie 10–15 proc. bylų Italijoje baigiasi pilnu mobingo pripažinimu. Dažniausiai skundai priskiriami „neteisėtam atleidimui“, diskriminacijai arba priekabiavimui pagal bendrą civilinę ar darbo teisę“, – teigė S. Martelli. 

Pasak jos, darbuotojai, patyrę mobingą, gali išeiti iš darbo, reikalauti žalos atlyginimo, siekti pokyčių darbo vietoje arba pranešti apie nusikalstamą elgesį. 

Ispanijoje, naujienų portalo „El Confidencial“ duomenis galioja labai panaši tvarka, todėl mobingo neapibrėžtumas vertinamas kaip stokojantis reguliacijos. Šalies teisininkai rekomenduoja įvesti specialų reglamentavimą, kuris aiškiai apibrėžtų moralinį priekabiavimą, jo mechanizmus ir pasekmes, siekiant užtikrinti griežtesnes bausmes ir veiksmingesnę apsaugą. „El Confidencial“ duomenimis, nuo skirtingų psichologinės gerovės pažeidimų Ispanijoje nukenčia maždaug 15 proc. darbuotojų. 

Savo ruožtu Čekijos naujienų portalo „Denik Referendum“ žurnalistas Petr Jedlička teigia, kad šalies situacija gana sudėtinga: nėra aiškaus reguliavimo, patyčių ar mobingo atvejai sprendžiami neformalioje tvarkoje 

„Apsauga iš dalies teikiama Darbo kodekso, Antidiskriminacijos įstatymo ir Civilinio kodekso pagrindu, užtikrinant saugią aplinką bei darbuotojų orumo apsaugą. Darbdaviai privalo užtikrinti aplinką be patyčių, o nesilaikant šių reikalavimų gresia baudos arba, itin rimtais atvejais, baudžiamoji atsakomybė, tačiau praktinių teismų bylų dėl mobingo nėra žinoma“, – atskleidė jis. 

Tuo metu Austrijoje galioja gana griežtos taisyklės, užtikrinant darbuotojų teises. Psichologinis smurtas darbo vietoje laikomi darbdavio pareigų pažeidimu. Darbuotojai yra apsaugoti nuo atleidimo ar kitokio neigiamo poveikio dėl pranešimų apie mobingą, o įrodžius psichologinę ar fizinę žalą, gali reikalauti kompensacijos. 

„Vienintelis reikalavimas – dokumentuoti incidentus ir pranešti darbdaviui, personalo skyriui, darbo tarybai arba Darbo inspekcijai. Darbdaviai turi aiškias pareigas: vertinti rizikas, užkirsti kelią psichologiniam stresui, tirti incidentus, taikyti drausmines priemones, remti nukentėjusius ir rengti mokymus bei prevencines programas, siekiant užkirsti kelią priekabiavimui“, – pasakoja portalo „Der Standard“ žurnalistė Natascha Ickert. 

Kaimyninė Lenkija irgi numatė žingsnius, kaip pagreitinti ir palengvinti mobingo bei psichologinio smurto situacijų sprendimą darbuotojams. Šalyje, anot naujienų portalo „Gazeta Wyborcza“ pirmą kartą per du dešimtmečius rengiama Darbo kodekso pataisa, kuria siekiama sukurti palankesnes sąlygas darbuotojų pergalėms teisminiuose procesuose.  

Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Lenkijos naujienų portalas „Gazeta Wyborcza“, Austrijos naujienų portalas „Der Standard“, Čekijos naujienų portalas „Denik Referendum“, Italijos naujienų portalas „Il Sole 24 Ore“ ir Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“.     

Ieva Kniukštienė (ELTA)