Pirmasis knygų pristatymų sezonas baigtas

2024 m. norėjosi įsitraukti į projektą Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė. Visgi buvau vienas iš komandos, rašiusios Kultūros sostinės programą narių, todėl dar pavasarį startavau su Regimanto Dimos ir Manto Adomėno knygų pristatymais Kaišiadorių Jono Aisčio viešojoje bibliotekoje,  o nuo rugsėjo pradėjau intensyvų knygų pristatymo sezoną, kuris baigėsi praėjusį ketvirtadienį.
Štai kaip atrodė devyni mėnesiai Kaišiadorių krašte (ir ne tik).

RUGSĖJIS – Valdas Rakutis, „Karai ir taikos”, Kaišiadorys;

SPALIS – Tomas Taškauskas „Išpažintys”, Kalviai; Simonas Bendžius, „Aš esu Tėvas”, Kaišiadorys; Augminas Petronis, „Nedektyvai”, Pravieniškės;

LAPKRITIS – Prof. Egidijus Aleksandranvičius „Adamkus”, Kaišiadorys; Vaidotas Žukas, „Teofilius Matulionis. Laiškai: palaimintasis vyskupas kankinys”, Kaišiadorys; su knygos vertėju Augminu Petroniu pristatėme R. Scrutono „Modernioji kultūra”, Kaišiadorys;

GRUODIS – Kęstutis Kėvalas, Vytautas Raškauskas „Žmogaus širdis sutverta dangui”, Kaišiadorys; Eimanto Gudo knygų „Mėlynas kraujas” ir „Gedimino kraujas” pristatymas Kaišiadoryse;

SAUSIS – Bernardas Gailius, „Agentė”, Kaišiadorys; Antoni K. Urmański, „Zaberezinskiai. Rimvydo alikuonys XV–XVI amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdančiajame elite”, Žiežmariai;

VASARIS – Gabrielė Gailiūtė – Bernotienė, „Žiedas ir priesaika. Vestuvės bažnyčioje”, Kaišiadorys; drauge su Valdu Rakučiu Pravieniškėse pristatėme Adolfo Ramanausko – Vanago „Partizanų gretose”;

KOVAS – Rasa Čepaitienė, „Postsovietinis tranzitas, Kaišiadorys; Valdas Rakutis, „Nenugalimos karūnos. Epocha, kurios Lietuva nenorėjo”, Rumšiškės;

BALANDIS – Benas Lyris, „Kunigo širdies dienoraščiai”, Kaišiadorys, Valdas Rakutis, „Nenugalimos karūnos. Epocha, kurios Lietuva nenorėjo”, Rumšiškės ir Kalviai; Arūnas Valinskas, „Valius. Tai buvo kažkas tokio”, Kaunas;

GEGUŽĖ – Arūnas Valinskas, „Valius. Tai buvo kažkas tokio”, Kaišiadorys; Prof. Arūnas Streikus „(Ne)meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, Sovietų režimas ir Lietuva”, Rumšiškės.

Tam, kad pristatymai vyktų sklandžiai visas šias knygas reikėjo ne tik perskaityti, bet ir sukonspektuoti. Sėkmei prireikė penkių dalykų.
Pirma, žmonos, kuri rėmė mano savanorišką ir šeimai finansiškai nuostolingą veiklą.
Antra, autorių, kurie skyrė savo laiką, dėmesį ir jėgas.
Trečia, Kaišiadorių Jono Aisčio viešosios bibliotekos komandos, su kuria pasiektas puikus įdirbis.
Ketvirta, kelionių traukiniais į darbą, nes pristatinėti neskaitytą knygą yra tiesiog nepagarba autoriui.
Penkta, spindinčių auditorijos akių, nes vienintelis atlygis, kurį gaudavau buvo pojūtis, kad mano veikla tikrai reikalinga. Netrukus įsibėgės vasara, bet rudenį, manau, kad važiuosime pirmyn.

Šaltinis – Audris Narbutas