Pasaulyje plintant paukščių gripui, ekspertai įspėja: viruso mutacijos gali prisitaikyti prie žmonių

(ELTA).  Plintant paukščių gripui, daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių situacija yra sudėtinga, vien per šiuos metus sunaikinta milijonai paukščių, Eltai pažymi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Ekspertai įspėja, kad paukščių gripo virusai mutuoja ir gali prisitaikyti prie žmonių bei sukelti pandemiją, todėl, pasak jų, būtina pasirengti griežtai kontroliuoti jų plitimą ir užkirsti kelią potencialiems pavojams.

VMVT duomenimis, paukščių gripo situacija yra sudėtinga daugelyje ES šalių

„Šiandienos duomenimis, iš viso nustatyti 75 viruso protrūkiai, vien per šiuos metus sunaikinta daugiau nei 5 milijonai paukščių. Nuo ligos kenčia Lenkija, Italija, Belgija, Bulgarija, Vengrija, Vokietija, Olandija, Italija, taip pat ir Lietuva. Ji cirkuliuoja ir laukinėje faunoje, kur bendrai ES nustatyta daugiau nei 300 protrūkių“, – informuoja VMVT.

Tarnyba taip pat pažymi, kad kol kas Lietuvoje naujų paukščių gripo protrūkių nefiksuojama, naujų pranešimų apie padidėjusį naminių paukščių gaišimą ar kitus paukščių gripo požymius VMVT taip pat nėra gavusi. Pastarosiomis dienomis buvo gauta pranešimų dėl Šilutės rajone rastų nugaišusių gulbių, kurių gaišenų tyrimai, atlikti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, buvo neigiami ir viruso nepatvirtino.

VMVT: neatsargus elgesys gali kainuoti labai rimtas pasekmes visai šaliai

Pastebėjus gaišusius paukščius aplinkoje, apie tai reikėtų nedelsiant pranešti VMVT, gaišenos neliesti ir nejudinti, informuoja institucija.

VMVT pabrėžia ir tai, kad pirmiausia ūkio atsakomybė yra užtikrinti, kad į jį patektų tik sveiki paukščiai, dezinfekuotos transporto priemonės, dėl to labai svarbu imtis visų atsargumo priemonių – atsakingai laikytis biosaugos reikalavimų, prieš įvažiavimą į paukštininkystės ūkio teritoriją būtina dezinfekuoti įvažiuojančias transporto priemones.

„Be to, šalyse, kuriose nustatytas paukščių gripas, taikomos ribojimų zonos ir iš jų neleidžiamas gyvūnų bei kitų produktų judėjimas. Akcentuotina, kad prekyba turi vykti tik su patikimais prekybos partneriais, nes neatsargus elgesys gali kainuoti labai rimtas pasekmes visai šaliai“, – pažymi VMVT.

Paukščių gripo žala – milžiniška

Bulgarijoje, kuri yra viena iš labiausiai nuo paukščių gripo nukentėjusių šalių Europoje, per pastaruosius dvejus metus dėl šios ligos sunaikinta daugiau nei 2,6 mln. naminių paukščių, daugiausia vištų dedeklių, taip pat putpelių, ančių, kalakutų, perlinių vištų, praneša Bulgarijos naujienų portalas „Mediapool.bg“. Taip pat pasitaikė atvejų, kai buvo sunaikintos laukinių paukščių – gandrų, nendrinių vištvanagių – populiacijos.

Bulgarijos maisto saugos agentūros duomenimis, paukščių gripo protrūkiai fiksuojami nuo 2023 m. sausio iki dabar. Šalyje skaičiuojami 32 paukščių gripo židiniai, tačiau didžiausia žala padaryta keturiuose ūkiuose.

Net ir patvirtinus pavienius paukščių gripo atvejus, pagal ES reglamentus ir Bulgarijos maisto saugos agentūros nurodymus reikalaujama išnaikinti visus ūkiuose laikomus naminius paukščius, nes liga yra itin užkrečiama ir gali greitai išplisti kituose ūkiuose.

„Mediapool.bg“ duomenimis, paukščių gripo žala Bulgarijos verslui – milžiniška.

Paukštininkystė yra vienas iš nedaugelio sektorių, kuriame šalis ne tik patenkina vidaus rinkos poreikius, bet ir yra grynoji eksportuotoja. Bulgarijoje dėl paukščių gripo ženkliai sumažėjus vištų dedeklių skaičiui, 2024 m. šviežių vartoti skirtų vištų kiaušinių eksportas taip pat stipriai sumažėjo.

2024 m. spalio pabaigoje didžiausia Bulgarijos paukštienos gamintoja „Gradus“ paskelbė, kad dėl paukščių gripo, tikėtina, patirs 12,5 mln. eurų nuostolių.

Nors Ispanijoje protrūkių nefiksuojama, ekspertai ragina išlikti budriems

Gyvūnų sveikatos tyrimų centro CISA-INIA, CSIC veterinarijos virusologė Elisa Pérez Ramírez Ispanijos naujienų portalui „El Confidencial“ pabrėžia, kad nors šiuo metu padėtis šalyje kontroliuojama, bet kuriuo metu situacija gali pasikeisti.

Ispanijoje, kuri yra pasaulinis migruojančių paukščių židinys, nuo 2024 m. liepos mėnesio užregistruota 20 užsikrėtimo atvejų – beveik visi jie nustatyti laukiniams paukščiams, o per maždaug dvejus metus nebuvo nė vieno naminių paukščių gripo protrūkio.

„Ypač svarbios bus artimiausios savaitės, mat paukščių gripo atvejai aptikti tarp laukinių paukščių Šiaurės Europoje, o dauguma jų rūšių šalčių metu į Afriką migruoja būtent per Ispaniją“, – atkreipia dėmesį E. Pérez Ramírez.

Nors į situaciją šalyje ji žiūri ramiai, ragina nepamiršti to, kas vyksta visame pasaulyje.

„Nuo 2020 m. plintant paukščių gripui, galime kalbėti apie pasaulinę gyvūnų pandemiją, kurios poveikis tam tikroms rūšims yra toks, kokio dar nebuvo. Pavyzdžiui, jūrų liūtų ir dramblinių ruonių atvejis – kai kurių protrūkių metu virusas pražudė 98 proc. šių grupių palikuonių, ko patogenai dar niekada nebuvo padarę. Tai kelia didelį nerimą“, – sako ji.

„Be to, mus visus nustebino šio viruso gebėjimas prisitaikyti prie dešimčių žinduolių rūšių. To mes nebuvome numatę ir tai yra esminis šio viruso keliamas pavojus“, – priduria mokslininkė.

ES institucijos: naujos paukščių gripo mutacijos gali prisitaikyti prie žmonių

Savo ruožtu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad žmonėms rizika užsikrėsti paukščių gripu kyla tiesioginio kontakto su užkrėstais paukščiais ar jų išskyromis metu, tačiau Lietuvoje iki šiol neregistruota paukščių gripo atvejų tarp žmonių.

„Įrodymų, kad šis virusas gali būti perduodamas tarp žmonių, taip pat nėra. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, žmonėms, kurie turi tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais paukščiais, rizika yra vidutinė, o visai visuomenei – maža“, – teigia Tarnybos atstovai.

Vis dėlto naujoje Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Europos maisto saugos tarnybos ataskaitoje pažymima, kad paukščių gripo virusai kelia vis didesnę grėsmę – jie gali prisitaikyti prie žmonių ir ateityje sukelti pandemiją.

Ekspertai sudarė išsamų genetinių mutacijų sąrašą, kuriame išskyrė 34, galinčias padidinti paukščių gripo virusų plitimo tarp žmonių riziką.

Šios mutacijos gali pagerinti virusų prisitaikymą prie žinduolių, palengvinti jų perdavimą iš žinduolio žinduoliui ir lemti atsitiktinius žmonių užsikrėtimo atvejus. Tai kelia susirūpinimą dėl viruso potencialo prisitaikyti prie žmonių ir sukelti pasaulinę pandemiją, teigiama ataskaitoje.

„2024 m. paukščių gripo virusai išplėtė savo aprėptį, užkrėsdami anksčiau neužkrėstas rūšis. Mūsų tyrime nustatytos pagrindinės mutacijos, susijusios su galimu plitimu tarp žmonių. Būtina greitai reaguoti jas aptinkant. Bendradarbiavimas ir dalijimasis duomenimis tarp visų suinteresuotų šalių išlieka labai svarbus sprendžiant kylančias problemas“, – sakė laikinai Europos maisto saugos tarnybos vykdomojo direktoriaus pareigas einantis Bernhardas Urlas.

Anot Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktorės Pamelos Rendi-Wagner, pokyčiai pasaulyje reikalauja, kad išliktume budrūs ir užtikrintume, jog Europa būtų pasirengusi reaguoti į paukščių gripo grėsmę.

„Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą Europoje būtina turėti tvirtus parengties planus“, – pridūrė ji.

2025 m. dešimtys žmonių užsikrėtė paukščių gripu: vis dėlto didžiausias pavojus – gyvūnams

JAV dėl protrūkio tarp naminių paukščių ir melžiamų karvių patvirtinti 67 žmonių susirgimai paukščių gripu ir vienas mirties atvejis, informuoja „Euronews“.

Šių atvejų sukėlėjas yra paukščių gripo virusas H5N1, kuris plinta tarp paukščių ir kai kurių žinduolių. Tarp žmonių jis yra retas. Kol kas nepranešta ir apie jo perdavimą iš žmogaus žmogui. Beveik visi ligos atvejai susiję su tiesioginiu ar netiesioginiu užsikrėtusių gyvūnų ar užkrėstos aplinkos poveikiu.

Nuo 1997 m., kai pirmą kartą buvo aptiktas šis virusas, užregistruoti 954 žmonių susirgimai, apie kuriuos pranešta iš viso 24 šalyse. Europoje nenustatyta nė vieno žmogaus susirgimo atvejo, „Euronews“ sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

Šiuo metu didžiausią pavojų paukščių gripas kelia gyvūnams

2024 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais 27 Europos šalyse pranešta apie 657 labai patogeniško paukščių gripo viruso aptikimo atvejus tarp naminių ir laukinių paukščių. Aptikus H5N1 paukščių gripo viruso atmainą tarp ūkiuose laikomų naminių gyvūnų, didėja rizika užsikrėsti kitiems gyvūnams ir žmonėms.

Pavyzdžiui, per protrūkį Lenkijoje nukentėjo katės. Šia atmaina taip pat buvo užkrėtę šunys Kanadoje, Italijoje ir Lenkijoje, ūkiuose auginami kailiniai žvėreliai Ispanijoje ir Suomijoje, ji ypač plinta tarp pieninių galvijų JAV.

ELTA primena, kad Lietuvoje pirmasis 2025 m. labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkis sausio 28 d. patvirtintas Šilutės rajone komerciniame ūkyje (UAB „Vilkyčių paukštynas“), kur buvo laikoma daugiau nei 246 tūkst. dedeklių vištų.

Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijoje kritusiai gulbei sausio 24 d. taip pat patvirtintas paukščių gripo virusas.

Atsakingos Lenkijos institucijos pranešė, kad per šių metų sausio mėnesį Lenkijoje užfiksuoti 14 LPPG protrūkiai komerciniuose paukščių ūkiuose. Juose sunaikinta daugiau nei 617 tūkstančių paukščių, atvejai fiksuoti ir trijuose mažuose ūkiuose. Paskutiniai protrūkiai užfiksuoti Lenkijos Puławy, Tarnowskie Góry, Kluczbork, Lubliniec, Góra regionuose. 

Visuose protrūkiuose, kuriuose nustatytas LPPG, įgyvendintos kontrolės priemonės: užkrėsti ūkiai buvo izoliuoti, užsikrėtę paukščiai ir jų produktai naikinami.  

Lietuvos paukščių laikytojai raginami atsisakyti ketinimų įsivežti naminius paukščius iš LPPG apimtos šalies.

Turinys parengtas naujienų agentūros ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSAS, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Ispanijos naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistas Guillermo Cid ir Bulgarijos naujienų portalo „Mediapool“ žurnalistas Dragomir Nikolov.

Justė Ancevičiūtė (ELTA).