Organinės granuliuotos trąšos iš Lietuvos keliauja ir svetur

Lina Jakubauskienė
Kai 2011-aisiais Kaišiadorių rajone, Kalniškėse, įsikūrusi įmonė „Agrolinija“ pradėjo gaminti granuliuotas trąšas iš kraikinio galvijų mėšlo komposto, jų ūkininkai nenorėjo imti net už dyka. Šiuo metu aukščiausius pasaulinius standartus atitinkančios organinės trąšos paklausios ne tik Lietuvoje – didžioji jų dalis iškeliauja į užsienio šalis.

Vieninteliai Lietuvoje
„Biodinamika“ direktorius Artūras Vasiljevas pasakoja, jog bendrovė trąšų gamybos technologiją ir patirtį perėmė iš UAB „Agrolinija“ mėsinių galvijų ūkio, kur pirmosios granuliuotos trąšos buvo pagamintos 2011-ųjų pradžioje, eksperimentiniame ceche. Su šiuo ūkiu, kuriame laikoma apie 400–500 mėsinių galvijų, bendradarbiaujama iki šiol – iš jo atkeliauja kraikinis mėsinių galvijų mėšlo kompostas.
Galvijai šame ūkyje auginami specialiuose tvartuose, ant gilaus kraiko. Per žiemą jie „pagamina“ mėšlą, kuris, prasidėjus pavasariui ir išginus galvijus į natūralias ganyklas, išvežamas, o tvartai panaudojami kompostui gaminti.

„Priekabomis pas mus atkeliavęs kompostas būna per didelio drėgnumo. Mes kompostą išdžioviname iki 12–15 proc. drėgnumo, atskiriame smėlį, sunkesnes daleles, kurios netinkamos skystoms trąšoms. Šiuo metu ūkininkams siūlome granuliuotas ir skystas organines trąšas“, – pasakoja A. Vasiljevas.
„Gaminame tokius produktus, su kuriais būtų patogu ir paprasta dirbti. Savo lėšomis įsigijome naujas, pažangias gamybos technologijas. Svarbu, kad cheminiai, biologiniai ir fizikiniai trąšų parametrai atitiktų aukščiausius standartus. Ne mažiau svarbu, kad nei įmonėje, nei aplinkoje, nei produktuose nesijaustų specifinio aitraus kvapo “, – pabrėžia A. Vasiljevas.

„Biodinamika“ naudojamos žaliavos – vietinės, patikrintos ES akredituotose laboratorijose. Kompostas gaunamas iš „Agrolinijos“, o organinis sapropelis – iš Lietuvoje atrasto telkinio.
Šiuo metu įmonė konkurentų Lietuvoje neturi – nėra kitos įmonės, kuri valdytų visus žaliavos gamybos ciklus nuo A iki Z ir pagamintų organines trąšas.

Paklausa – ne iš karto
Paklaustas, kaip sekėsi Lietuvoje pristatyti naujovę, A. Vasiljevas prisimena darbų pradžią: „Per pirmuosius metus granuliavimo ceche pagaminome nemažai trąšų ir galvojome – ką su jomis daryti? Siūlėme produkciją šalies ūkininkams, pirmus metus davėme nemokamai tiek, kiek reikia, tik pabrėžėme: po metų norėsime išgirsti nuomonę apie gaunamą naudą ir dirvožemio pokyčius“.

Tuo metu ūkininkai nelabai suprato, kam jiems reikalinga nauja trąša iš kraikinio mėšlo komposto. Dažnai atkirsdavo – „kam mums jūsų granuliuotas mėšlas, turime mineralinių trąšų, kurias sėkmingai naudojame daug metų“. Per dešimtį metų situacija pasikeitė iš esmės: dabar „Biodinamika“ turi tiek užsakymų, kad juos įvykdys tik iki gruodžio galo.

„Užsakymus šiuo metu priiminėjame iš ūkininkų, kurie trąšas iš mūsų perka nuo seno, žino, kad be organinių medžiagų įterpimo ir jų grąžinimo į dirvą tinkamo dirvožemio neturėsime. Beje, jau dabar jo neturime – dėl ilgamečio tręšimo cheminėmis trąšomis mūsų dirvožemiai užrūgštėję, jų Ph žemiau septynių, kyla problemų augalams įsisavinti fosforą. Mūsų produkcija skirta dirvožemio derlumui pagerinti, su organinėmis trąšomis įnešame į dirvą organines medžiagas, organinę anglį, bioaktyvius mikroorganizmus“, – pabrėžia A. Vasiljevas.

Šiuo metu tik penktadalis „Biodinamikos“ produkcijos parduodama Lietuvoje, likusi iškeliauja į užsienį: Lenkiją, Azerbaidžaną, Vokietiją ar Olandiją.
Įmonė kasmet plečiasi: 2015-aisiais turėjusi vos trečdalį dabartinių patalpų, dabar jau nebeišsitenka ir esančiose – pradėtas statyti naujas sandėlys, kad būtų galima gaminti daugiau ir kokybiškesnės produkcijos. Nepamirštami ir tvarūs energijos šaltiniai – įsirengė saulės elektrinę, pasistatė ir vėjo jėgainę.

Kam tinka geriausiai?
„Biodinamika“ vadovo teigimu, natūralios kilmės trąšų panaudojimas yra labai įvairus. Kaip antai turimos skystos trąšos skirtos augalų tręšimui per lapus vegetacijos laikotarpiu, sėklų ir sodinamosios medžiagos šaknų apdorojimui. Granuliuotos trąšos tinkamos dirvos derlingumui didinti ar auginamos produkcijos kokybei gerinti.
A. Vasiljevas primena, jog trąšų normos parenkamos pagal konkrečių dirvožemių rūšis – jie būna įvairūs, bet yra pagrindiniai parametrai, kokie juose turėtų būti mineraliniai ir organiniai medžiagų junginiai, jų santykiai, kad augalas galėtų normaliai maitintis, kad jis „nestresuotų“.

Būtent tam ir skirtos granuliuotos trąšos. „Kiekvienas ūkininkas žino, kokie jo dirvožemiai, kokiu būdu juose palaikyti organinių medžiagų balansą. Gali pakakti ir 300 ar 400 kg trąšų hektarui, bet jei dirvožemis itin nualintas ar prasidėjusi erozija gali prireikti ir pusantros ar dviejų tonų, kad sustabdytų procesus“, – minėjo „Biodinamikos“ vadovas.

Pasak jo, smarkiai brangstant mineralinėms trąšoms, ūkininkai, naudojantys ekologiškas organines trąšas, gali sutaupyti.
„Atlikę bandymus nustatėme, kad, subalansavus mineralinių ir organinių trąšų kiekius, mineralinių trąšų dalį galima sumažinti maždaug 30 proc. Taigi ekologija šiuo atveju dar ir apsimoka“, – sakė kaišiadoriškis.

Organinės trąšos tinka tiek dideliems ūkiams, auginantiems įvairias kultūras, tiek pavieniams daržininkams ar sodininkams, puoselėjantiems įprastą sodą su vaismedžiais, vaiskrūmiais ir uogomis. Vis dėlto dažniausiai skystas trąšas naudoja dideli ir mažesni ūkiai, kurie naudojasi purškimo technika.

G.Streikauskaitės nuotraukos