NVSC: susigrąžinkime saugų kolektyvinio imuniteto lygį, nepraleiskime vaikų skiepų

Pastangos susigrąžinti ir išlaikyti patikimą kolektyvinį imunitetą, leidžiantį jaustis saugiai dėl užkrečiamųjų ligų, vis dar neduoda laukiamų rezultatų. Praėjusiais metais paskiepytų vaikų skaičius Lietuvoje nesiekia rekomenduojamo lygio, o nuo kai kurių ligų, tokių, kaip tymai – mažėja ir toliau. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas šioms ligoms plisti visuomenėje. NVSC specialistai ir medikai kviečia skiepyti savo vaikus pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kad apsaugotume juos nuo sunkių ligų ir jų komplikacijų, o visą visuomenę – nuo pavojingų ligų protrūkių. 

Skiepijimo situacija Lietuvoje: tik nuo kai kurių ligų paskiepyta daugiau vaikų

Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo ligų, kurios yra įtrauktos į šį kalendorių, būtų paskiepyta 90–95 proc. visuomenės.

NVSC duomenimis, 2024 m. nuo žmogaus papilomos viruso ir rotavirusinės infekcijos paskiepyta kiek daugiau vaikų nei 2023 m., nuo tuberkuliozės, hepatito, pneumokokinės ir meningokokinės infekcijų paskiepyta beveik tiek pat vaikų, kaip ir ankstesniais metais (žr. lentelę). Didžiausią nerimą kelia skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės rodikliai. 2024 m. kombinuota vakcina (MMR), kuria skiepijama išsyk nuo visų šių trijų ligų, paskiepyta 86,17 proc. vienmečių vaikų (2023 m. – 87,08 proc.), septynmečių vaikų paskiepyta 84,57 proc. (2023 m. – 85,72 proc.). Skiepijimo apimtims mažėjant, visuomenėje daugėja specifinio imuniteto neturinčių žmonių ir didėja sergamumas tymais. Pastaraisiais metais užregistruojama vis daugiau atvejų: 2024 m. – 30 atvejų, 2023 m. – 3 atvejai, 2022 m. – 0.

„Turbūt niekas nedrįstų prieštarauti, kad vaikai mieliau rinktųsi žaidimus, o ne ligos patalą, karčius vaistus ir varginančias procedūras. Deja, matant mažėjančias skiepijimo apimtis, prognozės yra būtent tokios – sergamumas tymais, kokliušu ir kitomis ligomis didės, nes mikroorganizmų „veikimo“ logika yra paprasta – kuo daugiau specifinio imuniteto neturinčių žmonių, tuo lengviau rasti „šeimininką“ ir daugintis, t. y. užkrėsti vis daugiau žmonių“, – teigia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Reikėtų pabrėžti, kad skiepijimo apimčių mažėjimo ir sergamumo didėjimo problema yra pastebima ir kitose Europos šalyse. 2024 m. visame žemyne užfiksuota daugiau nei 32 tūkst. tymų atvejų, o skiepijimo apimtys daugelyje Europos šalių taip pat yra nepakankamos, todėl tymų išplitimas gali tapti rimta grėsme. Apie tai šiemet įspėjo Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras, kuris prognozuoja, kad tymų atvejų ir toliau daugės.

Tėvų atsakomybė – skiepyti laiku

Vilniaus universiteto docentė, vaikų infekcinių ligų gydytoja Inga Ivaškevičienė ragina tėvus nedvejoti skiepų teikiama nauda. Ji atkreipia dėmesį, kad užkrečiamosios ligos gali sukelti labai rimtų sveikatos sutrikimų, o nepaskiepytų vaikų gydymas ligoninėje tampa vis dažnesnis.

„Kartais iš tėvų tenka išgirsti, kad jie baiminasi šalutinių reakcijų, arba, kad ligos yra išnykusios, jomis niekas neserga – tad kam be reikalo skiepyti vaiką. Tuomet tėveliams atsakau – kiekvienas nepaskiepytas vaikas rizikuoja sirgti sunkiai, jį gali tekti gydyti ligoninėje ar net kovoti dėl jo gyvybės. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad ligos sugrįžo – žmonės Lietuvoje vėl serga ir kokliušu, ir tymais, o dažniausias skiepų šalutinis poveikis yra skausmas ar paraudimas dūrio vietoje. Argi tai pakankama priežastis rizikuoti savo vaiko sveikata?“, – retoriškai klausia gydytoja.  

Taip pat svarbu prisiminti, kad kai kurie žmonės dėl sveikatos būklės negali būti skiepijami, ir kiekvienas sergantis asmuo gali kelti jiems pavojų. Todėl reikalingas pakankamas kolektyvinis imunitetas – kad visi galėtų jaustis saugiai. 

Paskiepyti niekada nevėlu: individualūs skiepijimo planai

Specialistai pabrėžia, kad net jeigu tėvai dėl įvairių priežasčių delsė paskiepyti vaikus, niekada nevėlu pradėti arba tęsti skiepijimą. Jei vaikas nėra paskiepytas pagal nustatytą kalendorių, galima sudaryti individualų skiepijimo planą, kad būtų užtikrinta reikiama apsauga. Dėl skiepų reikia kreiptis į savo vaiko gydytoją.

Jeigu kyla klausimų dėl skiepų efektyvumo, saugumo, juos visada galima užduoti gydytojui, daug informacijos galima rasti NVSC, Sveikatos apsaugos ministerijos interneto, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro svetainėse ir kituose šaltiniuose, kurie remiasi mokslu grįsta informacija.

Lietuvoje yra įgyvendinama Nacionalinė imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programa, kurios tikslas – užtikrinti kolektyvinį imunitetą visuomenei ir individualią apsaugą kiekvienam asmeniui nuo užkrečiamųjų ligų. NVSC prisidėdamas prie šios programos įgyvendinimo didina gyventojų informuotumą apie skiepų naudą ir užkrečiamųjų ligų pavojus, sudarydamas visuomenei galimybes gauti naujausią mokslu grįstą informaciją, stiprina bendradarbiavimą su medicinos ir ugdymo įstaigomis, dalyvauja tarptautiniuose projektuose.

Gyventojų raštingumui didinti vykdomos ir planuojama vykdyti įvairias skiepijimo skatinimo viešinimo kampanijas, rengiama informacinė medžiaga tėvams ir sveikatos priežiūros specialistams. Didinamos galimybės registruotis skiepams per Išankstinės pacientų registracijos sistemą, rengiamos skiepijimo švieslentės. Klaipėdos mieste išbandytas priminimų apie ŽPV vakcinaciją siuntimas tikslinei grupei priklausantiems asmenims (šią veiklą planuojama plėsti, įtraukiant visus Lietuvos gyventojus, kuriems ši informacija yra aktuali).

Išsamią informaciją apie vaikų profilaktinį skiepijimą Lietuvoje, atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, nuorodas į patikimus Europos ir Lietuvos informacijos šaltinius rasite NVSC interneto svetainėje adresu https://nvsc.lrv.lt/vaikai. Čia taip pat turėsite galimybę pasitikrinti, ar priimdami sprendimus dėl vaikų skiepijimo nesivadovaujate mitais – vaizdinguose video klipuose trumpai ir aiškiai išdėstoma, kodėl vienas ar kitas įsitikinimas yra klaidingas.

Šaltinis – nvsc.lrv.lt