NKVC vadovas: potvynis galbūt nebus toks galingas, kaip prognozuota

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad kai kuriose Lietuvos vietose, kurioms šį pavasarį gresia potvynis, vandens lygis leidžiasi. Anot jo, potvynis šalyje galbūt nebus toks galingas, kaip prognozuota anksčiau.

„Kai kur vandens lygis net leidžiasi, o tai yra labai geras ženklas dėl to, kad mes turėsime daugiau laiko ir galbūt tas laikas mums bus dėkingas todėl, nes galėsime išvengti staigaus vandens patekimo į upes, Kuršių marias bei jūrą. Kol kas prognozės mums yra palankios, bet tas temperatūros svyravimas yra ne visai toks, kokio mes tikėjomės – aukštesnės temperatūros dienos metu bei saulės spinduliai greitai tirpina“, – pirmadienį Šilutėje žurnalistams sakė V. Vitkauskas.

„Tiesa, ką mes stebime dėl vandens lygio, ten kol kas yra geros tendencijos, nes potvynis galbūt bus ne toks, kokį prognozavome pradžioje“, – vylėsi NKVC vadovas.

Tiesa, anot jo, per drąsu būtų sakyti, jog potvynio išvis nebus.

„Sakyti, kad potvynio išvis nebus tikrai būtų per drąsu – vienoks ar kitoks jis bus, klausimas yra tik dėl to, kokio jis bus lygio, kiek paveiks mūsų žmones bei kritinę infrastruktūrą“, – tikino V. Vitkauskas.

Jo teigimu, Šilutės kraštui gresiantys pavojai dėl potvynio išlieka rimti.

„Šilutės kraštui grėsmės yra tokios, kad tai gali būti ilgalaikis potvynis – gali būti pažeista kritinė infrastruktūra, kelių bei susisiekimo klausimai – dėl gyventojų susisiekimo su Klaipėdos miestu, dėl vykimo į darbus, mokyklų veikimas ir panašiai“, – kalbėjo NKVC vadovas.

„Čia turbūt pagrindiniai iššūkiai, bet, aišku, itin svarbu yra kritinė infrastruktūra ir elektros veikimas, nes jei būtų pažeistos pastotės ar elektros tinklų stulpai – turėtume bėdą, nes nebūtų užtikrintas elektros tiekimas gyventojams ar pramonei“, – teigė V. Vitkauskas.

R. Požėla: jei prireiktų, būtų pasitelkti sraigtasparniai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Renatas Požėla sako, kad tarnybos yra pasiruošusios įvairaus tipo transporto priemones bei gelbėjimo įrangą. Jei prireiktų, kovai su potvyniu būtų pasitelkti ir Lietuvos kariuomenės sraigtasparniai.

„Turime transporto priemones, kurios gali iš esmės iki pusantro metro gylio vandeniu važiuoti. Turime valtis, katerius ir netgi tokią įrangą, kuri leidžia mums ledu judėti. Ir, žinoma, turime bendradarbiavimą su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) struktūromis ir kariuomene – jei mūsų pajėgumo būtų per mažai, tada, matyt, pasitelktume sraigtasparnį ir kariuomenės pajėgumus“, – Šilutėje kalbėjo R. Požėla.

„Kiek žinau, kariuomenės sraigtasparniai yra dislokuoti šiame krašte, o pasieniečių – Paluknėje, tad paprasčiausia būtų pasitelkti čia esančias kariuomenės transporto priemones“, – tikino PAGD viršininkas.

Kalbas apie ledlaužį ragina atidėti ateičiai

Užšalusių upių sprogdinimas tuo metu, pasak jo, išlieka labai subtilus klausimas, nes turi būti labai aiškiai įvertinta, kokį poveikį atitinkamai situacijai tai padarytų.

„Sprogdinimas yra labai subtilus klausimas – kiekvieną kartą situaciją turime įsivertinti labai atidžiai, nes kai kur tai gali labai efektingai atrodyti, bet neduoti jokio efekto. Turime žiūrėti, kur yra tas sprogdinimas, koks yra vandens gylis, ledo storis, ar tai nesudarys kažkokių problemų toliau. Kiekvieną situaciją spręsime atitinkamai ir atskirai. Kariuomenė tam yra pasiruošusi, o klausimas yra, kada ir kur konkrečiai tuos sprogdinimo darbus būtų galima atlikti“, – dėstė V. Vitkauskas.

Viešojoje erdvėje taip pat pasigirdo idėjų dėl ledlaužio įsigijimo. Tiesa, NKVC vadovas tikina, jog dabar gresiančio potvynio situaciją reikia išspręsti su priemonėmis, kurios yra prieinamos šiuo metu, ir tik tada kalbėti apie naujoves.

„Ledlaužis yra toks ilgalaikis klausimas. Šiandien labiau kalbame apie operacines priemones, kurios gali padėti suvaldyti situaciją čia ir dabar. Dėl ledlaužio įsigijimo – turime pasverti poreikius, daryti kaštų ir naudos analizes. Įsigijimas yra viena iš opcijų, kita opcija galėtų būti nuoma, ar pasitelkimas kažkokia infrastruktūrine parama. Manau, kad tas klausimas turi atgulti ilgalaikėje perspektyvoje, jau kai išspręsime šį konkretų klausimą dėl potvynio“, – apibendrino jis.

Kaip skelbta anksčiau, Šilutėje, Pagėgiuose, Klaipėdoje jau paruoštos gelbėjimui nuo potvynio skirtos priemonės. Ministrų kabinetas praėjusią savaitę patvirtino Valstybinį potvynio rizikos valdymo planą, numatantį konkrečius institucijų, savivaldybių ir tarnybų veiksmus siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir operatyvų reagavimą potvynio grėsmės atveju.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla ragina visuomenę naudotis mobiliąja programėle „lt72.lt“, kurioje pateikiama informacija ir apie galimas potvynių rizikas, veiksmus, kurių reikėtų imtis potvynių metu.

Ugniagesiai, pasak R. Požėlos, jau dabar yra pasiruošę potvyniams šalyje. Daugiausiai dėmesio, anot PAGD vadovo, skiriama strateginiams taškams, iš kurių pagalba žmones pasiektų greičiau – parengti kateriai, valtys, speciali įranga transportuoti asmenis.

Vygantas Tuzas (ELTA)