Naujoji Kaišiadorių istoriko knyga – pagrindas ateities kartoms, žvelgiant į istoriją šimtmečiu atgal

Labai gražią ir vertingą dovaną kaišiadoriečiams įteikė Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius. Jo parengta ir Vasario 16 – osios išvakarėse  išleista nauja knyga „Kovose dėl Nepriklausomybės: Kaišiadorių regionas 1918 – 1923m” buvo pristatyta Lietuvos  valstybės atkūrimo šventės dieną.  Į knygos pristatymą visuomenė ir svečiai rinkosi  Kaišiadorių kultūros centre. 

Antrame pastato aukšte pasitiko  muziejaus fondų saugotojos Nijolės Adukonienės parengtų nuotraukų ekspozicija. Būtent ji parinko apie 200 nuotraukų, patalpintų į naują knygą. 

Prieš 100 metų, 1923 metais, pasibaigė atviri kariniai susirėmimai Lietuvos ir Lenkijos užimto Vilniaus krašto pasienyje, taip pat Trakų apskrities rytiniame pakraštyje, dabartiniame Kaišiadorių rajone. Knygoje minimu laikotarpiu atsitiko daug chrestomatinių Lietuvos istorijos įvykių: 1918 metais paskelbta Nepriklausomybė, tais metais pasibaigė Pirmasis pasaulinis karas, pradėjo veikti pirmoji Lietuvos vyriausybė, buvo įkurta Lietuvos kariuomenė. Jos daliniai jau 1919 metais susirėmė su sovietine armija, dar vėliau – su lenkijos legionieriais ir su bermontininkais. Tuo laikotarpiu būdavo, kad Lietuvos kariuomenė kariaudavo net trijuose frontuose.  1919 metų pradžioje Lietuvos kariuomenėje buvo apie 3000 karių, o ir tie buvo menkai ginkluoti. 

Kaip sako autorius, knygos tikslas buvo siekis detaliau atskleisti vietinių gyventojų ir savivaldos įstaigų indėlį į Lietuvos valstybingumo kūrimą. Archyviniuose dokumentuose rasta daug liudijimų, kad civiliai gyventojai nelikdavo nuošalyje. Sudėjus į vieną visumą smulkius faktus, išryškėjo regiono paveikslas. Aiškėja, kaip veikė Kaišiadorių karo komendantūra, žvalgų punktas, milicija, šauliai ir partizanai.

Naujoje knygoje aprašomi įvykiai apima penkerių metų laikotarpį. Daugiausia dėmesio knygos autorius skyrė Kaišiadorių regionui, bet daug įvykių peržengia valsčių ir apskričių sienas. 

Kaip knygos įvade teigia O. Lukoševičius, postūmis imtis regioninės 1918 – 1923 metų apžvalgos buvo Lietuvos centriniame valstybės archyve išlikusi detali šio laikmečio medžiaga. Tai buvo Trakų apskrities komendantūros, Krašto apsaugos ministerijos, Kariuomenės štabo ir kitų įstaigų dokumentai. Autorius naudojo ir tarpukario spaudą. Tai  buvo tuometiniai leidiniai „Lietuva”, „Trimitas”, „Karys”, „Kardas” ir kiti. 
„Pats išsamiausias 1919 – 1923 m. Kaišiadorių politinio ir visuomeninio gyvenimo dokumentas – apskrities viršininko Broniaus Stosiūno atsiminimai, publikuoti „Karo archyve”  1938m. „, – rašoma knygos įvade. Taip pat yra panaudoti karo komendantūros karininko Juozo Kartano, karininkų Jono Petruičio, Stasio Raštikio, kareivių S. Butkaus, S. Juodlio ir kiti prisiminimai. 

Knygoje aprašomas 1918 – 1923 m. laikotarpis yra apribotas tiek geografiškai, tiek ir chronologiškai. Besidomintiems istorija, autorius rekomenduoja skaityti naujesnes Lietuvos istorikų monografijas ir straipsnius. 

Knygą sudaro 8 skyriai, jie visi skirti tam tikrai temai, tokiai kaip karo pabaigai ir  Vokietijos okupacijai, kovoms su Rusijos kariuomene, savivaldybių kūrimui, Lietuvos savanoriams ir kita. 

Knygos autorius turėjo didelį būrį pagalbininkų, kuriems dėkojo per knygos pristatymą. Knygą redagavo savivaldybės kalbininkė Aušra Grigonienė, maketavo Saulius Jankauskas, daug naudingos informacijos suteikė hum. m. dr. Tomas Balkelis. Biografijas archyvuose rinko Rolandas Gustaitis, schemas braižė Asta Kalvinskaitė – Kucharskienė. Autorius dėkoja įstaigoms ir asmenims, pasidalinusiems savo nuotraukomis bei medžiaga: J. Jonaitytei, E Adukoniui, R. Kapčiui, F.Bajorui ir kitiems. 

Susirinkusiuosius pasveikino Kaišiadorių meras Šarūnas Čėsna. Kalbėjo Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas E. Lastauskas, istorikas G. Surgailis, kurio surinkta istorine medžiaga daug kur rėmėsi autorius. Pasisakė Kaišiadorių Istorinės atminties komisijos pirmininkė R. Grendaitė, tarybos narys A. Lakštauskas, kalbininkė A. Grigonienė.
Renginyje dalyvavo Feliksas Bajoras, kurio tėvas  K. Bajoras buvo Trakų apskrities milicijos vadas. Jis padėkojo už puikią istorinę knygą, kuriai pats pateikė medžiagos ir nuotraukų. 

Knygos autorius O. Lukoševičius  tikisi, kad ši knyga bus lyg rašytinė padėka ir paminklas tiems, kas dalyvavo istoriniuose įvykiuose ir prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metų vasario 16 dieną. Tai tapo realybe, kuria mes didžiuojamės ir švenčiame šiandieną, po daugiau kaip šimto metų.
Visi, dalyvavusieji renginyje, gavo dovanų po naująją knygą. Po knygos pristatymo dar vyko S. Petreikio koncertas didžiojoje kultūros centro salėje. 

Autorės ir Kaišiadorių muziejaus nuotr.