LB ketina mažinti pirmam būstui reikalingą pradinį įnašą iki 10 proc. NT vertės

(ELTA). Lietuvos bankas (LB) ketina koreguoti Atsakingojo skolinimo nuostatus, nuo kitų metų minimalų pradinio įnašo reikalavimą įsigyjantiesiems pirmą būstą sumažinant iki 10 proc. perkamo būsto vertės.

Šiuo metu taikomas ne mažesnis kaip 15 proc. įnašo reikalavimas, tačiau, pasak centrinio banko, pastaruoju metu sparčiai pabrangus nekilnojamam turtui (NT) jį sukaupti dažnai tampa sunku net ir finansiškai pajėgiems pirkėjams.

„Šie pakeitimai palankiausi būtų tiems, kurie dar tik ketina įsigyti savo pirmą būstą ir tai nori daryti su paskola. Jiems bus lengviau įeiti į būsto paskolų rinkas, nes jie galės greičiau sukaupti pradinį įnašą arba gauti didesnę paskolą ir geriau patenkinti savo poreikius“, – pirmadienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

Pasak LB, tyrimai rodo, kad pirmo būsto paskolos yra mažesnės rizikos, pirkėjai labiau linkę laiku mokėti įmokas ir stengtis išlaikyti būstą, todėl jiems kai kuriose šalyse taikomas švelnesnis pradinio įnašo reikalavimas.

Pirmą būsto paskolą imantiems, tačiau būstą jau turintiems asmenims ir toliau būtų taikomas 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas. 

Imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, kai anksčiau paimtos būsto paskolos dar negrąžintos, siūloma visiems be išimčių taikyti ne mažesnį kaip 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą.

J. Varanauskienės teigimu, nauji reikalavimai šiek tiek apsunkintų situaciją tiems, kurie nori NT įsigyti kaip investiciją. Pasak jos, tai daroma, kad būstų pasiūla galėtų pasivyti paklausą.

„Tiems, kurie perka būstą investiciniais tikslais – ne sau gyventi, o nuomoti arba parduoti su prieaugiu – reikalavimai šiek tiek pasunkėja. (…) Tokiu būdų reguliuojame prognozuojamą paklausos augimą, mažiname hipotetinį pirkėjų skaičių, nes pasiūla nespėja vytis“, – teigė LB valdybos pirmininko pavaduotoja.

Pasak J. Varanauskienės, 30 proc. reikalavimas tokioms paskoloms Lietuvoje galioja jau nuo 2022 m., tačiau nustatyta išimtis – jis netaikomas, jei šiuo metu turimų anksčiau paimtų paskolų likutis, lyginant su įkeisto turto verte, yra mažesnis nei 50 proc.

LB teigimu, ši išimtis suteikė lankstumo tiems gyventojams, kurių jau turimos paskolos buvo paimtos seniai ir yra beveik grąžintos, tačiau per pastaruosius metus situacija pasikeitė. 

„Šiuo metu stebime reikšmingą tokių paskolų apimties didėjimą. Tai rodo, kad išimtis nebeatlieka savo pirminės funkcijos ir silpnina reikalavimo veiksmingumą, todėl ketiname jos atsisakyti. Toks sugriežtinimas padės sumažinti rizikingesnių paskolų skaičių ir, įvertinus siūlymą dėl pirmą būstą perkančių asmenų, iš dalies pristabdys galimą spartesnį kainų augimą“, – aiškina J. Varanauskienė.

Siūlo koreguoti paskolų įmokų ir pajamų santykių ribojimus

Centrinis bankas, atsižvelgdamas į pastaraisiais metais stebėtus reikšmingus palūkanų normų pasikeitimus, taip pat siūlo koreguoti paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimus.

Siekiant užtikrinti stabilesnį reikalavimo poveikį palūkanų normų cikle, numatoma pereiti prie vieno reikalavimo – įmoka neturėtų viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.

Anot LB, šiuo metu taikomas dviejų ribojimų derinys – įmoka neturi viršyti 40 ir 50 proc. pajamų, skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma. 

Dėl to paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimas Lietuvoje žemų palūkanų aplinkoje buvo švelnesnis nei kaimyninėse valstybėse, o palūkanų normoms pakilus tapo griežtesnis – pavyzdžiui, palūkanų normai pasiekus 6 proc., maksimali prieinama paskolos suma sumažėjo apie 30 proc.

„Siūlomas pakeitimas užtikrintų skolininkų atsparumą praktikoje visiškai tikėtinam palūkanų normų padidėjimui ir tolygesnį poveikį visame palūkanų normų cikle. Tokios sandaros įmokų ir pajamų limitas šiuo metu taikomas Estijoje, taigi pakeitimas būtų ir žingsnis didesnio reguliavimo suderinamumo link“, – argumentuoja centrinis bankas.

LB skelbia, jog nuo 2011 m. Lietuvoje veikiantys Atsakingojo skolinimo nuostatai sėkmingai užtikrina tvarius skolinimo standartus būsto paskolų rinkoje ir apsaugo vartotojus nuo perteklinio įsiskolinimo. Šių priemonių veikimas yra nuolat stebimas ir vertinamas, siekiant užtikrinti jų veiksmingumą esamomis rinkos sąlygomis.

Nuostatai jau buvo koreguojami 2015 ir 2021 m., siekiant geriau valdyti mažų palūkanų normų aplinkoje kylančią riziką ir apriboti antrų ir investicinių, būsto paskolų srautą.

Vygantas Tuzas (ELTA)