Kazio Morkūno dukrai Lietuvos Nepriklausomybės dieną įteiktos Kaišiadorių garbės piliečio regalijos

Kazio Morkūno dukrai Jūratei Morkūnaitei buvo įteiktos jos tėvui skirtos Kaišiadorių garbės piliečio regalijos. Kairėje - meras Š. Čėsna, dešinėje - Žiežmarių seniūnas A. Ramanauskas. V. Šimkūnienės nuotr.

2025 m. kovo 14 d. 11:03, Atspindžiai

Dar vasario 20 – osios Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas nutarimas suteikti mūsų kraštiečiui, iš Žiežmarių kilusiam garsiam menininkui vitražistui Kaziui Morkūnui Kaišiadorių garbės piliečio vardą. Šiemet yra minimos profesoriaus 100 – osios gimimo metinės. Tad nenuostabu, kad buvo sugalvota prisiminti garsųjį žiežmarietį, surengiant parodą apie jo gyvenimą ir kūrybą. O data pasirinkta kovo 11 – oji , Lietuvos Nepriklausomybės diena.

Žiežmarių kultūros centras, vadovaujamas Irenos Taukinaitienės, paplušėjo stipriai dar prieš minėjimą. Buvo susisiekta su Lietuvos Dailės sąjunga ir jos atstovais. LDS Monumentalistų sekcijos pirmininkė Liuda Jaruševičiūtė- Stankevičienė, pati buvusi K. Morkūno mokinė, su kitais jo sekėjais bei mokiniais surengė darbų parodą.
„Sunku būtų suskaičiuoti kiek dailės akademijos studentų mokėsi pas profesorių Kazį Morkūną. Jo kūrybinis ir pedagoginis kelias visuomet buvo greta… Praėjusių metų vasarą idėja surengti K. Morkūno studentų parodą virto kūnu šiais metais”, – sakė Irena Taukinaitienė.
Prieš šventinį minėjimą Žiežmarių kultūros centro sienas papuošė ne tik Meisterio K. Morkūno darbai (vieni šiek tiek sumažinti – autorės pastaba), kiti natūralaus dydžio, bet ir jo mokinių tapybos bei grafikos darbai. Išvydome Vijos Tarabildienės, Gintaro Kraujelio, Liudos Jaruševičiūtės-Stankevičienės, Dovilės Tomkutės, Vytauto Poškos darbus. Paroda tikrai įspūdinga.

Į minėjimą, pagerbti savo mokytojo, be Liudos Jaruševičiūtės – Stankevičienės atvyko grafikė Dovilė Tomkutė, tapytojas Vytautas Poška su tėvais, taip pat bendravusiais ir pažinojusiais profesorių K. Morkūną.

Salėje garbingiausioje vietoje sėdėjo Kazio Morkūno dukra Jūratė Morkūnaitė, matėme kitų Morkūnų giminaičių, kaimynų, draugų. Dar pakeliui į minėjimą, stabtelėjome prie stendo Kauno gatvėje ties 62 -uoju namu. Čia gimė ir vaikystę praleido Kazys Morkūnas. Kaišiadorių muziejus K. Morkūno gimimo šimtmečiui parengė išsamią bei įdomią fotografijų parodą. Tai muziejininkų, ypač Nijolės Adukonienės kruopštaus darbo dėka, išvydome nuotraukas, kuriose Kazys Morkūnas su tėvais, Morkūnų sodyba Žiežmariuose (tuomet buvo Kauno g. 66 – autorės pastaba). Apie jo gyvenimą Žiežmariuose bei Kaišiadoryse pasakojo Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius, jo pasakojimą lydėjo skaidrės. Muziejaus direktorius papasakojo, kad besimokydamas Žiežmariuose, Kazys Morkūnas nepasižymėjo kaip stropus mokinys, kartą net buvo paliktas antriems metams. Vėliau K. Morkūnas mokėsi Kaišiadoryse, čia jau pradėjo reikštis jo, kaip dailininko, gabumai. Tik vėliau jis, studijuodamas Dailės akademijoje, pasirinko monumentalių vitražų įgyvendinimo kryptį, sukūrė daugybę iki šių dienų išlikusių darbų. Juos ir šiandien galima pamatyti Lietuvos Respublikos Seime, Kazimiero bažnyčioje Klaipėdoje, kitur. K. Morkūno nuopelnai Lietuvos kultūrai ir menui įvertinti ne vienu garbingu apdovanojimu.
Visiems susirinkusiems taręs sveikinimo žodį 35 – osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, Kaišiadorių savivaldybės meras Šarūnas Čėsna kartu su Žiežmarių seniūnu Alvydu Ramanausku garbės piliečio regalijas įteikė Kazio Morkūno dukrai Jūratei Morkūnaitei. Dėkodama už tokį tėvo Kazio Morkūno atminimo įamžinimą J. Morkūnaitė trumpai pasidalijo prisiminimais. O vieną tėčio paveikslą, kuriame ryški vaikystės tema, padovanojo Žiežmarių kultūros centrui.

Savo prisiminimais dalijosi Meisterio mokiniai: Liuda Jaruševičiūtė- Stankevičienė, Vytautas Poška, Dovilė Tomkutė. Kalbėjo ir VGTU dėstytojas, dailininko V. Poškos tėvas. Paaiškėjo, kad jo senelio, gyvenusio Žiežmariuose, kiemas ribojosi su Morkūnų pasodybiniu sklypu.
Pirmą kartą Žiežmarių kultūros centre apsilankiusi grafikė Dovilė Tomkutė kalbėjo apie savo mokytoją ypač jautriai. Ji prisiminė piešimo pamokas Dailės akademijoje, pasakojo, kad profesorius K. Morkūnas buvo ne tik reiklus, bet ir galantiškas, mandagus. „Mus sutikęs pasisveikindamas nulenkdavo galvą, nusiimdavo savo beretę. Mes, jo studentai, pasijusdavome tokie svarbūs ir reikšmingi”, – sakė D. Tomkutė. Aktoriaus Vytauto Tomkaus dukra išsakė pagyrimo žodžius Žiežmarių kultūros centrui, surengusiam su pagalbininkais tokį šaunų renginį. Pati D. Tomkutė kartu su Vija Tarabildiene, Vytautu Poškumi, Liuda Jaruševičiūte Stankevičiene Žiežmariuose eksponuoja paskutinio laikotarpio grafikos kūrinius, kuriuose randame ir Ukrainai bei jos žmonėms skirtus motyvus. Tiek Vytautas Poška, tiek Liuda Jaruševičiūtė-Stankevičienė pabrėžė, kad piešimo pagrindų išmoko iš profesoriaus K. Morkūno, jų nuomone, piešimas yra dailės menų kertinis dalykas.

Šventinį renginį savo dainomis papuošė kraštietė Irena Zelenkauskaitė. Ji – Lietuvos teatro sąjungos „Kristoforo“ laureatė, 2006 m. „Operos švyturių“ apdovanojimuose pelniusi Metų operos solistės vardą. I. Zelenkauskaitė pelnė Lietuvos muzikų sąjungos Auksinio disko apdovanojimą, solistė 2007 metais buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi” už Čio Čio San vaidmenį operoje „Madam Baterflai”. Garbiai viešniai akompanavo Elina Maslakova.