Kaip atmintim dalintasi lyg duona

Romualda Suslavičienė

Pasitikdami istorinės Sausio 13-osios trisdešimtmetį vėl kelias dienas buvome kartu. Net keista, kad tam visai netrukdė karantino atskirtis. Gal todėl, kad šiandien, kaip ir tąsyk, su kiekvienu atskirai ir visais drauge pirmiausiai jungėmės vidumi. Kažin, ar mokėtume dabar, jei ne tas kruvinas ir kupinas vilčių sausis, taip skaudžiai, taip iš arti, taip apčiuopiamai paliudijęs, jog būtent tik iš ten, iš vidaus – ir iš niekur kitur – gali ateiti LAISVĖ.

Kitokios, tarsi iškritusios iš kasdienybės, mūsų krašte šiemet buvo šios dvi praėjusios sausio dienos, kai atmintim dalintasi lyg duona. Norėjosi vis klausytis ir klausytis Kaišiadorių kultūros centro paskyroje socialiniuose tinkluose pasidalintu nuostabiu vaizdo įrašu su Snieguolės Kotovos įdainuota „Teka teka skaisti saulė“… Gražu iki graudulio. Kaip ir tas nepaprastai įtaigus Laisvės dienos 30-ečio minėjimas Žiežmarių kultūros namuose, taip pat vaizdo įrašo pavidalu pasiekęs mūsų namus, paskui – įrašai iš Kaišiadorių kultūros centro, mėlynom neužmirštuolėm ant sniego pražydusio Palomenės kultūros centro nuotrauka, ir daugybė kitų vaizdų iš visų rajono kampelių – bibliotekų, bendruomenių, švietimo ir kitų įstaigų, atskirų žmonių… Tarsi internetas būtų tapęs vieno didžiulio organizmo venomis, kuriomis teka visų mūsų prisiminimų kraujas…

Sausio 12-osios vakarą, 19 valandą, daugelis mūsų ZOOM platformoje jungėmės į bendrą Sausio 13-osios minėjimą, kiti stebėjo tiesioginę transliaciją per Facebook-ą. 4,6 tūkstančio peržiūrų!.. Minėjimą vedęs rajono savivaldybės mero patarėjas Tautvydas Krilavičius vieną po kito kvietė minėjimo svečius. Seimo narys Audronius Ažubalis dalijosi prisiminimais, kas vyko tomis atmintinomis dienomis Parlamente.

– Esame maža tauta, bet labai stipri, – kalbėjo rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus.

Įtemptas dienas, kurias jam teko išgyventi tada dar kaip seminaristui, prisiminė mons. Rimvydas Jurkevičius, įvykius prie Parlamento fiksavęs Leonas Vytautas Glinskis. Istorinės atminties temomis mintimis dalijosi Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius, A. Brazausko gimnazijos mokytoja Dainora Melinskienė, Parlamento gynėjas Rolandas Kačerginas…

– Mūsų rajono žmonėms budėti prie Seimo buvo paskirta sausio 13-ą, sekmadienį. Bet viskas prasidėjo anksčiau, – į prisiminimus paniro Sąjūdžio rajono grupės vadovas Stasys Petrauskas. – Tačiau padėtis paaštrėjo jau sausio 11-ąją, penktadienį. Ruošėmės sekmadieniui, buvo užsakyti autobusai. Tuo metu įprastinis eismas jau buvo sutrikdytas, Kaišiadorių geležinkelio stotyje ilgam laikui sustodavo traukiniai. Šeštadienį sulaukiau telefono skambučio iš geležinkelio stoties – pranešė, kad viename „įstrigusių“ traukinių važiuoja vaikai iš Ukrainos, nevalgę visą parą. Sutarėme su tuometine Visuomeninio maitinimo vedėja p. Vaišviliene, kad pagamins maisto, tik nėra kaip nuvežti iki stoties. Prisiskambinau vienam iš tuometinių rajono vadovų Martynui Pupalaigiui, jis iš karto pasisiūlė maistą nuvežti tarnybiniu „pikapu“.

Prie kompiuterių ekranų sulaikę kvapą klausėmės S. Petrausko ir jo žmonos Dalios atsiminimų apie tai, kaip kaišiadoriečiai, nesulaukę jiems paskirto sausio 13-osios budėjimo, rinkosi prie bažnyčios išvakarėse. Tą atmintiną naktį, pasak Petrauskų, iš Kaišiadorių ginti Lietuvos išvažiavo 5 ar 6 autobusai, pilni žmonių. Vilnius pasitiko kitoks. Jau važiuojant Konarskio gatve pro langus matėsi eilės lengvųjų automobilių, pervažiuotų tankų vikšrais, autobusai bei daugiaaukščiai išdužusiais langais…

S. Petrauskas priminė kaišiadorietį L. Grešnojų, kuriam sakė jau iąs ypatingą pagarbą – sausio 13-osios rytą šis žmogus savo bendrovės autobusu savanoriškai tris kartus suvažinėjo į sostinę ir atgal vežiodamas žmones…

Jautriai nuskambėjo savivaldybės administracijos direktoriaus Mindaugo Nasevičiaus atsiminimai, kuris, budėdamas prie Aukščiausiosios Tarybos, kraštiečių būryje sutiko ir savo būsimą žmoną Daivą. Beje, būtent Daiva Nasevičienė maloniai nustebino nuotolinio minėjimo žiūrovus, kai akomponuodama sau gitara sudainavo legendinę „Laisvę“…

Minėjimo metu bendroms dainoms kvietė šauni mokytojo Česlovo Kriščiūno šeima.

…Taip jau susiklostė asmeninis gyvenimas, kad Sausio 13-osios rytą vėl teko dalyvauti nuotoliniame renginyje – Palomenės pagrindinės mokyklos bendruomenė ZOOM platformoje vieningai susirinko į nuotolinę pamoką-minėjimą „Kai degė laisvės laužai“. Mažyčiuose platformos langeliuose galėjai matyti ne tik mokytojus ir vaikus – daugelis į pamoką jungėsi ištisomis šeimomis, už nugaros ant sienų švietė Trispalvės. Dauguma – jauni žmonės, kurie tų įvykių neprisimena, todėl ypač svarbu buvo jausti nuoširdų jų dalyvavimą, matyti žibančias akis, kai dainavome bendras dainas, skaitėme eiles, žiūrėjome nuotraukas…

Tai įrodo, kad mūsų Laisvė turi tęsinį.

Kaišiadorių kultūros centro ir T. Krilavičiaus nuotr.