Ilgametės „Nemateko“ darbuotojos rekomenduoja darbą įmonėje: jumis bus pasirūpinta ir suteiktos geros darbo sąlygos

Virginija Šimkūnienė

Kaišiadorių rajone veikianti Žemės ūkio bendrovė „Nematekas“ skaičiuoja jau 30 savo veiklos metų. Šį kartą nepasakosime kaip nuo mažo kiekio pirmųjų mėsos gaminių ir kelių darbuotojų įmonė išaugo iki turinčios 450 darbuotojų ir gaminančios 250 pavadinimų mėsos produktų asortimentą. Apie naujoves įmonėje pasakojome anksčiau, kai kalbinome Irmą Vaitkienę ir Ingridą Krikščiūnienę. Specialistės kalbėjo apie investicijas į žmones bei pokyčius ŽŪB „Nematekas“ ir kodėl verta rinktis darbą čia. Šį kartą pašnekinome dvi darbuotojas, kurios darbuojasi  antrą dešimtį metų „Nemateke“.

Buvusi audėja atrado save mėsos gaminių įmonėje

Štai alytiškė Zita Norkevičiūtė buvusį darbą Alytaus medvilnės kombinate iškeitė į darbą gamyboje „Nemateke“ . Ji čia dirba jau 17 metų. Paukštienos cecho gamybos procesų vadovė Auksė Butkevičiūtė apie Zitą atsiliepia labai šiltai. „Ji atsakinga, darbšti, tai darbuotoja, kuria galiu visiškai pasitikėti. Jei ji neateitų į darbą, jos vietoje tektų statyti du žmones“, – tvirtina vadovė.

Pagal specialybę Zita Norkevičiūtė yra penktos, aukščiausios kategorijos audėja. „Kai sužinojau, kad kombinatas bankrutuoja, teko ieškotis darbo. Čia atvykau jau turėdama daugiau kaip 40 metų, pasikalbėjau kadrų skyriuje, nukreipė į fasavimą:  Zitai teko fasuoti įvairią produkciją -vištų ketvirčius, šlauneles, kaulus. Moteris atsimena, kad teko plėšyti iš vištų filė juosteles, tokių gaminių ji apdorodavo iki 2 tonų per pamainą.
Vėliau Zita Norkevičiūtė perėjo į subproduktų skyrių. Ten moteris iš paskerstų paukščių išima širdeles, kepenėles, pašalina taukus. Produktus deda į dėžes, jie maišomi su ledais, iš jų pasišalina skysčiai. Tokios apie 25 kg svorio subproduktų dėžės jau keliauja į fasavimą.
„Man patinka toks darbas, dirbu sparčiai, per pamainą nesunkiai padarau 500 – 600 kg produktų. Anksčiau būdavo dar daugiau – 800 – 900 kg gaminių, bet dabar broileriai auginami be antibiotikų, jų kepenys mažesnės“, – pasakoja darbuotoja. Ji džiaugiasi, kad šalia jos triūsia geriausia draugė Rita. Jos su Rita yra labai susidraugavę,  moterų bendravimas tęsiasi ir po darbo. Abi gyvena Alytuje, vyksta į keliones, važiuoja į Ritos tėvų gimtinę Kaišiadorių rajone, Dainavos kaime.
Paklausta, ar nevargina važinėjimas į darbą, moteris sako, kad jas veža įmonės autobusas. „Pusę septynių mes jau esame darbe, čia yra valgykla, gauname maitinimą. Maistas skanus, man neatsibodo valgyti paukštieną, nors įmonėje prie paukščių dirbu jau 17 metų. „Stabilus atlyginimas, geras kolektyvas, ko nedirbti?“ – šypsosi dzūkė. Jai neduotumėte tiek metų, kiek pasisako turinti. Pasirodo, Zita jau šešeri metai kaip senjorė, bet ir toliau noriai dirba. Per visus 17 darbo metų ji nei karto nesirgo ir neturėjo nedarbingumo. Moteris patikino, kad užsidirbo gerą pensiją, ją sudėjus su atlyginimu turi nemažas pajamas. „Pinigus leidžiu kelionėms, knygoms, koncertams“, – šypsosi Zita. Moteris tvirtino, kad jai  yra patogus sudarytas darbo grafikas, per mėnesį ji dirba 14 – 17 dienų.
Nors gyvena bute, ji su savo drauge kaimo sodyboje leidžia laiką augindama daržoves, bulves. „Man veiklos užtenka, bet jei dabar sėdėčiau namie – ką veikčiau? Turiu sveikatos, turiu mėgstamą darbą ir džiaugiuosi, kad likimas lėmė atrasti „Nemateką“. Esu dėkinga jos savininkams už geras darbo sąlygas, teikiamas papildomas naudas ir rūpinimąsi gamybininkais“, – patikino atsisveikindama ilgametė įmonės darbuotoja.

Parduotuvėje nepatiko, dabar džiaugiasi  darbu „Nemateke”

Šiek tiek mažiau nei Zitai – 12 metų  ŽŪB „Nematekas“ yra darbovietė Vilmai Pačkauskienei. Ji taip pat atvyksta į darbą iš Alytaus rajono. Tiesa, gyvena kaime, tad moteris automobiliu atvažiuoja iki tos Alytaus vietos, kur darbuotojus paima autobusas. Vilma sako metusi darbą parduotuvėje, nes ten jai buvo daug atsakomybės ir mažas uždarbis. Kurį laiką moteris nedirbo, o kai rado skelbimą apie „Nematekui“ reikalingus darbuotojus, susigundė šia galimybe. Ir nei kiek nesigaili. Tuomet ji buvo priimta fasuotoja į Paukštienos gamybos cechą. Fasavime moteris dirbo apie trejus metus. Tada Vilma buvo perkelta į kalibravimą, jos ir kitų bendradarbių kalibruota vištų filė keliaudavo į tolimą užsienį. Taip prabėgo šešeri metai. Vilma ir toliau būtų ten dirbusi, bet pritrūko darbuotojos sandėlyje, ji buvo trumpam paskolinta. Taip įmonėje vadina laikinai į kitą darbą perkeltus žmones.
Darbas sandėlyje man labai patinka. Mūsų rankose – gatava produkciją, mes ženkliname dėžutes su įvairiais paukštienos produktais nuo sparnelių iki viso broilerio. Tada atvyksta automobiliai ir šią produkciją gabena į prekybos centrus – „Rimi“, „Maxima“, „Norfa“, „Iki“. Keliauja gaminiai ir į Latviją bei Estiją. Man patinka aplinka darbovietėje, darnus kolektyvas. Dirba su manimi ukrainietės – jos darbščios, draugiškos. Kalbame įvairiai, jos sparčiai mokosi lietuvių kalbos“, – sako Vilma. Moteris giria sandėlininkę Rasą Sadauskienę ir gamybos vadovę Auksę Butkevičiūtę. Ji patenkinta darbdavių požiūriu į darbuotojus: yra paskatinta sulaukusi 10 metų darbo stažo jubiliejaus.
Paklausta, ar rekomenduotų draugams ir pažįstamiems čia dirbti, moteris atsako teigiamai. „Esu savo pažįstamą pakvietusi, ji įsidarbino dirbo, bet jauna moteris išėjo į vaiko auginimo atostogas, dabar augina antrą atžalą, sakė, kad negrįš į darbą dėl šeimos. Aš ją suprantu, mano vaikai jau užauginti – sūnus sukūrė šeimą, dukra suaugusi, dar padeda namuose, bet gal irgi greitai namus paliks. Vyras turi darbą netoli namų, tad man nėra problemų važinėti į šią darbovietę. Rekomenduoju „Nemateką“ ieškantiems darbo – jumis bus pasirūpinta, suteiktos geros darbo sąlygos, laiku išmokėtas darbo užmokestis“, – sako Vilma Pačkauskienė.

Vilma Pačkauskienė džiaugiasi darbu sandėlyje, kur ji su bendradarbėmis ženklina gatavą produkciją.

Darbuotojams skirtos spintelės drabužiams.
Autorės  nuotr.