Gražaus krašto graži kalba

Kaišiadorių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja  Aušra Grigonienė

Vasario 3 d. tradiciniame renginyje „Verslo vakaras“ rajono verslininkams buvo įteikta 10 apdovanojimų už didelius ir mažus svarbius darbus. Tarp jų – ir už pagarbą lietuviškumui – gražiausią lietuvišką įmonės pavadinimą, kuris buvo renkamas iš 215 naujų įmonių, įsteigtų per pastaruosius trejus metus, pavadinimų.
Apdovanojimą šiemet pelnė UAB „Aguonų šokis“ direktorė Asta Šūmakarienė. Įmonė, užsiimanti apželdinimu ir aplinkos tvarkymu, nepamiršta prižiūrėti ir gimtosios kalbos darželio.

Lietuviškų, originalių, vaizdingų, taisyklingų ir atspindinčių ryšį su įmonės veikla pavadinimų buvo ir daugiau. Tarp jų – ir „Sodo sakmės“, 2021 m. patekusios į Valstybinė kalbos inspekcijos išrinktų gražiausių pavadinimų sąrašą, ir „Šildau šaldau“, Valstybinės kalbos inspekcijos nominuota šiemet. Nors sakoma, kad nereikia apie knygą spręsti iš viršelio, bet, pripažinkime, krenta jie į akį, daro įtaką renkantis ką skaityti. O ir kitas gerai žinomas posakis teigia, kad pagal drabužį sutinka. Įmonės pavadinimas yra jos veidas, savotiška reklama, reprezentuojanti įmonę, – tarsi knygos viršelis ar drabužis. Ir kaip gražu, kai Lietuvoje jis prabyla lietuviškai!

Mūsų kalba, užimanti ypatingą vietą pasaulyje, visais laikais susidurdavo su nemažais iššūkiais – nuolat turėjome rodyti, kad esame ir kas esame, nuolat svetimos kalbos darė mums nemažą įtaką. Ne išimtis ir nūdiena. Perfrazuojant populiarų posakį, prieš kelis dešimtmečius rusenę, dabar jau gerokai suanglėjom, nors dvidešimtyje Lietuvių kalbos žodyno tomų aprašyta apie pusė milijono lietuviškų žodžių. O jeigu dalį jų dar papuoštume gausybe įvairiausių lietuviškų priesagų, gal ir suskaičiuoti nepavyktų. Tikrai yra iš ko rinktis. Kalba yra gyva, ji kinta, atsinaujina – mes galime ją kurti.

Tai visai gražu būtų taip patriotiškai ir žaismingai prie tos gimtosios sugrįžti. Juolab kad niekas, ačiū Dievui, kaip kadais Lietuvoj, o dabar, deja, kai kur kitur, jai vėzdu ar automatu negrasina – nuo svetimų ginti nereikia. Tik, deja, neretai mes patys tampame ta grėsme savajai kalbai – nebemokame jos branginti. Viešojoje erdvėje formuojasi menkinamas požiūris į gimtąją kalbą. Ir versle jos dažnai išsižadame: lietuviškoms įmonėms suteikiame nelietuviškus pavadinimus, pasitaiko, kad net produktų pakuotės, valgiaraščiai ir įvairios prekės kalba su mumis ne valstybine kalba. Kodėl? Juk kalba daro įtaką verslo įvaizdžiui, ji svarbi įmonės veiklos ir valdymo dalis. Kalba, kuria, deja, kalba vis mažiau žmonių, neturėtų būti tik kalbininkų reikalas.

Tai, kaip sugebame susitelkti dėl kaimyninės tautos laisvės ir tautiškumo, yra įrodymas, kad mes, be abejo, suprantame, kas yra tautinė tapatybė. Ir tai, kad po ilgo laiko vėl atsirado nominacija už gražiausią lietuvišką įmonės pavadinimą, teikia vilties, jog vis dažniau mūsų savivaldybės verslo knygos nuo pat pirmųjų žodžių kalbės lietuviškai: ir pavadinimuose, ir iškabose, ir feisbuke, ir visur kitur, o apdovanojimas už lietuvišką pavadinimą nebus vienkartinis, ši tradicija toliau tęsis ir kasmet išrinkti gražiausią bus vis sunkiau – tų lietuviškų, originalių bus daugiau ir daugiau. Gražiame savo krašte kalbėkime gražia kalba.

Dėkoju visoms per trejus pastaruosius metus lietuviškais vardais pasivadinusioms įmonėms ir dalinuosi žodžio, pasisvečiavusio kai kuriose iš jų, kelionės įspūdžiais.

Žodžio kelionė

Šiandien nusprendžiau prasiblaškyti. Pasitelkiau į pagalbą Ratuotos paslaugos ir pasileidau pasižvalgyti po nedidukę, bet labai jaukią Gimtosios kalbos šalį. Pradžioje maloniai ir patogiai keliavau Debesų ratais, o toliau jau Sveikas žirgas su vėjeliu pristatė mane į nuostabiuosius Saulučius.

Saulės nutviekstame Pusiasalyje tarsi Gerosios fėjos ir elfai mane pasitiko ir meiliai kalbino Trys varnos, rūpestingai globojo nagingoji Stalė. Kai maloniai įsitaisiau, vis klausinėjo, ar patogu, ar ne per kieta, pasiūlė kvapnios sodo žolelių arbatos ir Laužo skonio kepinėlių. Žinoma, neatsisakiau. Užsimezgė pokalbis, mano draugai lietuviški žodžiai čiurleno lyg gaivus šaltinis.

Netikėtai svetingoji pašnekovė stryktelėjo nuo suolo ir šūktelėjusi, kad Dega pyragas, pasileido ristele per žydinčią pievelę. Labai rimtai sunerimau – gal reikia pagalbos? Aš galiu, aš moku, aš Šildau šaldau, guodžiu, gydau, raminu!

– Pats nurimk. Atsikvėpk lengvai, – pakėlęs galvą nuo gėlių lysvės ir mostelėjo Kastuvėliu sodininkas Varlius. – Mano sklypelyje – prižiūrėtame, žydinčiame, kvepiančiame ir čiulbančiame – nieko blogo nenutiks, kol jame sekamos Sodo sakmės. Siekiam ramybės.

Atsikvėpiau, sėdėjau, klausiau, sukau Meno ūsą ir gėrėjausi užburiančiu Aguonų šokiu. Sename sode griežė Sumanus žiogas, dvelkė Laukų šiluma ir jaukumu. Ta besidriekianti ore Šilumos gija apsupo ne tik mane – ji paveikė kiekvieną augalą ir gyvį. Visi, rodos, šoko klausydamiesi Gimtosios kalbos garsų.