Ginčas, kas kaltas, kai škvalo metu Kauno mariose susidūrė du laiveliai, tęsiasi antri metai

Į redakciją su pagalbos prašymu kreipėsi S. G. (pavardė redakcijai žinoma). Vyriškis prašo pagalbos išsiaiškinti, kodėl neatliekant išsamaus, nešališko tyrimo bei nesurinkus visų bylai reikšmingų įrodymų, Lietuvos transporto saugos administracijos Kauno skyrius (toliau LTSA) nori jam,  S.G.,  surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

Kaip „Atspindžiams“ rašo vyriškis,“ taip pat LTSA stengiasi sudaryti tokią situaciją, kad neturėčiau galimybės atvykti drauge su savo advokate. Nors byloje yra duomenys apie mano atstovę, LTSA paskiriant protokolo surašymo datą ir laiką su mano atstove jo nederina, o atstovei pateikus prašymą dėl datos perkėlimo reikalaujami mano atstovės duomenų apie jos dienotvarkę pateikiant tai patvirtinančius dokumentus, taip atskleidžiant kitų asmenų asmens duomenis bei savo asmeninį gyvenimą.
Turiu duomenų, kad dar nepradėjus tyrimo sprendimas jau buvo priimtas „iš aukščiau“ ir tyrimą turėjusiam atlikti pareigūnui yra nurodyta ne atlikti tyrimą, o neatlikus jokių tyrimo veiksmų surašyti  man administracinio nusižengimo protokolą. Kaip suprantu, tyrimo atlikimas LTSA nedomina. Pageidauju nebūti cituojamas dėl tokių duomenų turėjimo.
Įvykis, dėl kurio yra stengiamasi mane nubausti įvyko 2020 m. birželio 27 dieną Kauno mariose netoli Šlienavos/Samylų paplūdimio (medžiagoje vieta nurodoma Jakštonių k., Kaišiadorių r. remiantis kitos pusės pateiktu liudijimu), kai škvalo metu plaukėme farvateriu (vandens keliu) į Rumšiškių uostą ir į mus atsitrenkė nevaldomas žvejybinis laivelis, kurio laivavedys užuot mėgindamas išvengti susidūrimo tiesiog iššoko iš jo. Jis pats mums (plaukiau ne vienas, o dar su 4 asmenimis) taip teigė tik po įvykio.
Mes žvejį, kito laivo laivavedį, įsikėlėme į savo laivą ir jis iškart pradėjo mus visaip koneveikti ir grasinti teismais bei reketuoti pinigų, nes pasak jo jis, kadangi žvejojo „turėjo leidimą žvejoti farvateryje”, turėjo pirmumą. Žvejai Kauno mariose neturi pirmumo kitų laivų atžvilgiu, taip pat yra draudžiama žvejoti farvateryje ir jokie leidimai neegzistuoja, palikti savo laivą nevaldomą.
Apie įvykį tiek mes, tiek žvejys pranešėme LTSA. Jau pirminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių situacijai išsiaiškinti: įvykio liudininkai apklausti nebuvo, laivai neapžiūrėti, įvykio vietos ir laiko nesistengta nustatyti, nenustatytas laivų greitis. Įvykis neva tai tirtas iš vienos ir kitos pusės surinkus po kelias nuotraukas (ir labai mįslingai mano pateiktos nuotraukos, kurios buvo pateiktos atvykus į nagrinėjimą, nėra įtrauktos į bylą ir šiai dienai dalis dingo). Kito laivo laivavedys LTSA pateikė Klaipėdos laivybos tyrimų centro vadovo Vytauto Paulausko parengtą išvadą, kuri parengta remiantis tik vieno laivavedžio pasakojimu ir kurioje labai aiškiai nurodyta, kad ji atlikta tik iš vienos pusės pateiktais duomenimis, plaukimo schema nupiešta ranka. Išvadą pateikusiam asmeniui nesukėlė abejonės, kad nupieštoje schemoje kito laivavedžio laivas peršoka Šlienavos pusiasalį, ekspertas turėjęs Lietuvos hidrometeorologijos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus pažymą (toliau meteorologinė pažyma), kad buvo registruotas amalas, škvalas, perkūnija, lijo nustatė, kad buvo matomumas buvo geras ir kitas laivavedys ėmėsi veiksmų susidūrimui išvengti (neaišku kaip buvo nustatyta, kad kito laivo laivavedys šaukė ir mojavo man). Po pirmojo tyrimo administraciniai nusižengimo protokolai buvo surašyti tiek man, tiek ir kitam laivavedžiui. Abu juos skundėme ir man pavyko pateikus papildomas nuotraukas, kuriose matosi susidūrimo vieta mano laivo kairiajame borte ir, kas paneigė tiek kito laivavedžio, tiek Vytauto Paulausko išvadoje pateiktą informaciją, kad mūsų kursai buvo susikertantys ir įrodė, kad jie buvo prasilenkiantys ir kitas laivas susidūrimo metu buvo mano kairiojo borto šone. Be to, buvo pasiremta meteorologinės pažymos informacija ir mano byloje nustatyta, kad esant tokioms oro sąlygoms vandenyje būnant stipriai bangavo, bangos ir lietus taškė priekinį laivo stiklą, tad pastebėti plaukiantį už bangas mažesniu laiveliu, be jokių šviesų ir tamsiu lietpalčiu bei skrybėle apsirengusio laivavedžio yra neįmanoma. Šiuo remiantis man administracinė teisena buvo nutraukta 2020 m. lapkričio 17 d.

Kitam laivavedžiui pirminiame procese LTSA nepavyko įtikinti, kad jis nekaltas ir jam buvo dar padidinta administracinio nusižengimo bauda. Tuo tarpu, kai mano kaltės nenustatė ir procesą nutraukė, paliko mane nekaltu. Todėl jis kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, kuriame po proceso, nevertinant mano pateiktos medžiagos ir parodymų bei nesuteikiant galimybės gintis ar pateikti papildomus nenuginčijamus įrodymus, nekviečiant mano laive plaukusių liudininkų, o tik atsiradus netikėtiems ir man nežinomiems, kito laivavedžio pateiktiems liudininkams, teisėjas V. Purvainis nustatė, kad aš esu kaltas dėl įvykio, nors tuo tarpu aš nebuvau įtrauktas į bylą ir nebuvo sprendžiamas mano atsakomybės klausimas, o kitas laivavedys, kurio administracinė byla buvo nagrinėjama, yra nekaltas ir dar nukentėjęs. Teismo metu buvo pakviestas liudininkas, kuris patvirtino blogas oro sąlygas ir blogą matomumą, tačiau jis netikėtai dingo iš proceso dokumentų. Teismo išvadoje pateikti duomenys niekaip neatitinka realybės ir nepateikti jokie įrodymai jiems pagrįsti, pvz. mano laivo greitis nustatytas, remiantis kito laivavedžio nuomone, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokio greičio su 5 asmenimis laive jis iš viso plaukti negalėjo (per silpnas variklis ir netinkamas sraigto žingsnis), byloje bent keliose vietose pateikti skirtingi kito laivavedžio parodymai ir tai niekaip nesukėlė įtarimo kodėl jis kaskart vis kitaip nupasakoja situaciją. Iš mano liudininkų trumpų įvykio aprašymų paimta ta dalis, kuri yra palanki kitam laivavedžiui, o kita nevertinta, kaip šališka informacija.
Remiantis  V. Purvainio nutarimu, praėjus daugiau nei metams po mano nekaltumo įrodymo, man nežinant buvo atnaujinta administracinio nusižengimo bylos tyrimas, kuris visiškai netiriamas ir toliau yra nekviečiami liudininkai, nesurenkama visa reikšminga informacija reikalinga tyrimui ištirti, netenkinami mano prašymai dėl įrodymų išreikalavimo, o mėginama mane nubausti, ko pasėkoje kitas laivavedys ruošiasi iš manęs reikalauti didelės, nepagrįstos, pinigų sumos. Dėl neveikimo buvo prašyta nušalinti LTSA tyrėją, bet jis nėra nušalintas. Pateiktas prašymas ištirti iš esmės įvykį, surengti mano ir kito laivavedžio akistatą, apklausti įvykio liudininkus, tačiau nei vienas iš šių veiksmus neatliekamas ir prašymas atmetamas kaip nepagrįstas ir kad tiriantis pareigūnas, remiantis savo nuomone, turi teisę procesą atlikti kaip jam patinka.
Akivaizdu, kad tikslas man už akių atnaujintoje mano administracinio nusižengimo byloje yra ne ištirti įvykį, nors Kauno apygardos teismas yra pasisakęs, kad pirma reikia ištirti įvykį, tačiau kuo skubiau surašyti man administracinio nusižengimo protokolą – ko mane ir pakvietė, o kai paprašėme tirti įvykį, tai labai nustebo. Tyrėjas, neatlikęs jokių tyrimo veiksmų (nenustatęs įvykio vietos, nenustatęs laivų greičio įvykio metu, nenustatęs įvykio laiko, nenustatęs laivų pažeidimų, neapklausęs liudytojų ir pan.) remiasi vien tik Vytauto Paulausko išvadomis, kurios yra parengtos remiantis kito laivavedžio pasakojimais bei subjektyvia nuomone.
Tikiuosi, jog Jus sudomins šis galimai korupcija apipintas procesas papildomam pasidomėjimui. Tikiu, kad Jums įsitraukus, man dar kartą pavyktų įrodyti, ką jau buvau įrodęs – savo nekaltumą. Taip pat galbūt pavyktų gauti atsakymus į mano klausimus, kuriuos institucija atsisako pateikti:

• Kokia yra tyrimą atliekančio pareigūno Žyginto Karaliaus kvalifikacija ir patirtis tiriant laivų susidūrimo atvejus;
• Kaip yra vykdomi tokie tyrimai ir kodėl LTSA šiuo atveju neatlieka išsamaus, nešališko tyrimo bei nerenka visų bylai reikšmingų įrodymų;
• Kodėl administracinio nusižengimo byloje atvykus man į susitikimą jis nėra protokoluojamas ir niekaip nėra fiksuojami žodiniai parodymai;
• Kur dingo dalis pirminio tyrimo metu mano pateiktų nuotraukų?
• Kodėl nebuvo atliktas įvykio eksperimentas ar paskirta įvykio ekspertizė?

„Atspindžių“ skaitytojas S.G. 

Redakcijos komentaras. Su mūsų skaitytojo klausimais redakcija kreipėsi į LTSA. Birželio 20 -ąją gavome tokį Dovilės Karužienės, Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistės pasirašytą atsakymą:

„Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau – Administracija) suteikta teisė vykdyti administracinių nusižengimų teiseną Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatyta tvarka.

ANK 589 str. 63 p. įtvirtinta, kad Administracijos pareigūnai pradeda administracinių nusižengimų teiseną bei atlieka administracinių nusižengimų tyrimą pagal jos kompetencijai priskirtus straipsnius.

Nagrinėjamu atveju administracinių nusižengimų tyrimas buvo atliekamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmens galimo vidaus vandenų laivybos taisyklėse nustatytų saugumo reikalavimų pažeidimo, dėl kurio 2020-06-27 Kauno mariose susidūrė du pramoginiai laivai (vieną iš jų valdė laišką atsiuntęs skaitytojas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo).

Administracijos pareigūnui, baigus administracinio nusižengimo tyrimą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Dėl atlikto administracinio nusižengimo tyrimo apimties ir išsamumo pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 569 str., administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Pagal šią teisės normą, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Teismų praktikoje pažymėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Taigi, administracinio nusižengimo tyrimas buvo baigtas, tyrimą atlikusiam Administracijos pareigūnui nusprendus, kad surinktų įrodymų pakanka nusižengimo padarymo faktui konstatuoti.

Administracija nėra įpareigota tirdama galimai padarytą administracinį nusižengimą atlikti visus procesinius veiksmus, kurių prašo / reikalauja administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys.

Administracija taip pat pažymi, kad yra numatytas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu surašytą aukščiau minėtą protokolą, kurio metu Administracijos pareigūnas, nagrinėsiantis administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, nustatys ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 str. nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, Administracijos pareigūnas priims nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galės apskųsti Teismui, nurodydamas jo manymu nutarimo neteisėtumą pagrindžiančius įrodymus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo pat pradžių (t. y. nuo pat administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo) yra tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykdomą administracinio nusižengimo teiseną. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui viso proceso metu buvo ir yra sudaromos sąlygos naudotis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, kuriomis jis aktyviai naudojasi (t. y. teikia įvairaus pobūdžio prašymus, reiškia nušalinamus ir kt.).

Visi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teikti prašymai buvo įvertinti arba dar bus įvertinti bylos nagrinėjimo metu bei, atsižvelgiant į jų turinį bei (ne)pagrįstumą, į juos buvo / bus atsakyta.“

Taigi, mūsų skaitytojas gali dar tikėtis įrodyti savo nekaltumą teisme. Ar tai pavyks padaryti, lieka neaišku.