Gimtųjų žodžių apkabinti

Aušra Grigonienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja

Vasaris ir kovas jau dešimt metų Lietuvoje garsiai kalba lietuviškai. Nesakau, kad kitais mėnesiais pamirštame gimtąją, ne. Tiesiog žiemos ir pavasario sandūroje prabyla Lietuvių kalbos dienos – Lietuvos įstaigose, visuomeninėse organizacijose vyksta daug įvairių renginių, skirtų lietuvių kalbai, jos mokymuisi, paminimos lietuvių kalbą, literatūrą ir kultūrą puoselėjusios asmenybės – kiek arčiau priglundame prie savo gimtųjų žodžių.

Lietuvių kalbos dienos klegėjo ir mūsų rajone. Kaip ir kasmet, daug renginių, skatinančių gerbti ir saugoti gimtąją kalbą, pažinti ta kalba parašytus kūrinius ir jų autorius, taip pat kurti ir grožėtis savo bei bendraminčių kūryba, vyko švietimo ir kultūros įstaigose.

Švietimo, kultūros ir sporto skyrius Lietuvių kalbos dienas pradėjo labai turininga išvyka į Lietuvos švietimo muziejų ir Kauno apskrities viešąją Ąžuolyno biblioteką. Švietimo muziejų aplankyti paskatino čia eksponuojama kolegės Justinos Jakštaitės fotografijų paroda „Ji“. Istorijos, matomos pro fotoaparato objektyvą, skatina atrasti savo santykį su savimi ir gamta, lietuviškumu. Muziejaus ekspozicijos priminė švietimo raidą Lietuvoje nuo pirmosios mokyklos prie Vilniaus katedros paminėjimo 1397 m. iki šių dienų, supažindino su rašto istorija, skirtingais laikotarpiais naudotomis rašymo priemonėmis bei mokymo metodais. Sujaudino svarbiausi XIX a. Lietuvos istorijos įvykiai, susiję su draudžiama lietuviška spauda, daraktorių veikla, knygnešių heroizmas, jų vaidmuo kovojant už lietuvių kalbos išsaugojimą.

Modernizuota Ąžuolyno biblioteka nustebino jaukiomis erdvėmis, naujausia įranga bei aktualiomis paslaugomis informacijai, mokslui ir darbui, atsipalaidavimui, edukacijai ir laisvalaikiui, vaikams ir suaugusiems. Čia taip vilioja prisėsti ant minkštasuolio su knyga rankose ir jaukiu kraštovaizdžiu prieš akis, o ir rimtus darbus dirbti sąlygos ypač palankios. „Imkit mane ir skaitykit“, – prašyte prašosi kiekviena knyga bibliotekos lentynose.

Su meile verčiame knygą, su meile tariame žodžius savo mieliausiems. Vasario 14 d. į Jaunimo centro „Mazgas“ salę pakvietė „Meilės šnabždesiai. Artumas“ – Eiridos Kudirkienės kūrybos popietė, kurią suorganizavo Kaišiadorių švietimo ir sporto centras. Tikrai tikrai artumo netrūko – salė buvo sausakimša, o poetės eilėraščių žodžiai lietuviškai šnabždėjo susirinkusiems apie meilę.

Labai gražu, kad gimtajai kalbai neabejingi ir kaimo žmonės. Tuo įsitikinau kovo 5 d. dalyvaudama Kaišiadorių Jono Aisčio viešosios bibliotekos Vilūnų padalinio bibliotekininkės Danos Pašvenskienės ir Kruonio KC kultūrinės veiklos koordinatorės Vilūnuose Vidos Taraškevičienės suorganizuotame protmūšyje „Kalba kalbelė prakilni“, kuriame kasdienius darbus palikę varžėsi Vilūnų bendruomenės nariai. Žodis „protmūšis“ čia net nelabai tiko, nes mūšio tikrai nebuvo – visi į mamų ir močiučių austais lino rankšluosčiais išpuoštą salę, anot renginio vedėjos, susirinko tik tam, kad kartu draugiškai prisimintų ir pasikartotų tai, ką apie kalbą tikrai žino. O žino ir skaito Vilūnų bendruomenė daug: išmano tautosaką, frazeologiją, literatūrą, kalbos vingrybes. Maloniai nustebino dalyvavusiųjų kalbos, tautosakos ir literatūros žinios ir pradžiugino išradingumas. Linksmai beklegant, džiaugiantis ir šmaikštaujant nepastebimai prabėgo popietės laikas.

Gimtieji žodžiai švelniai apkabino ir mažais žingsneliais į kalbos pasaulį keliaujančius Kaišiadorių šventosios Faustinos ugdymo centro ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės mažuosius. Kartu su mokytoja Rasa Šalkauskiene smėly mažytėmis rankelėmis „sodindami“ daržoves mokėsi žodžių burokas, bulvė, morka, svogūnas. Juk kalbą juk galimą paliesti rankomis.

„Pačiupinėti“ kalbą vasario–kovo dienomis galėjo ir apsilankiusieji Jono Aisčio bibliotekoje – Lietuvių kalbos instituto edukacinėje parodoje „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“, kur žaismingai pristatyti svarbiausi lituanistikos ir kalbotyros pasiekimai. O kovo 7 d., kai visa Lietuva rašė tradicinį nacionalinį diktantą, bibliotekoje savo rašybos ir skyrybos įgūdžius taip pat pasitikrino įvairių sričių specialistai, tiksliau – specialistės (tokios pačios galimybės buvo ir specialistams!). Diktantą – Akvilinos Cicėnaitės „Laišką Sofijai“ – rašė ir žurnalistė, ir bibliotekininkės, ir kraštotyrininkė, ir buhalterė, ir ūkininkė bei kineziterapeutė… Džiugu, kad tarp jų yra ne viena azartiškai rašanti kasmet. Tikiu, kad daugelis ir namuose, ir mokyklose savo raštingumo žinias tikrinosi. Kai tiesiame rankas ir širdis prie kalbos, jos žodžiai švelniai apkabina. O apkabintam būti juk taip gera…

Gimtieji žodžiai pleveno ir Žaslių kultūros centre. Kovo 20 d. čia vyko Lietuvių kalbos dienoms paminėti skirtas Meninio skaitymo konkursas. Renginį jausmingai pradėjo Žaslių pagrindinės mokyklos antrokėliai. Mokytojos Laimutės Dekienės auklėtiniai, poetiniais žodžiais pasveikinę susirinkusiuosius, pakvietė skaityti eiles iš delnus šildančių knygų. Apie saulę, debesį, mėnulį, laimingus sapnus, ledus ir šokoladą, apie mamytę – pačius gražiausius dalykus.

Apie tą gyvenimo grožį bei sudėtingumą konkurso dalyvių lūpomis į mus prašneko lietuvių literatūros kūrėjai. Visos konkurso dalyvės (!) buvo apdovanotos padėkos raštais ir vertingomis dovanomis – knygomis. O geriausiomis skaitovėmis pripažintos Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos šeštokė Patricija Žiužnytė (mokyt. Jūratė Joneliūnė) ir Žaslių pagrindinės mokyklos 8 kl. mokinė Vakarė Tomkutė (mokyt. Laima Debesiūnienė) – bilietais į teatrą.

Inspiruoti moksleivių pasirodymų ir Lietuvių kalbos dienų nuotaikos, ir mes, vertinimo komisijos nariai – Žiežmarių kultūros centro direktorė Irena Taukinaitienė, pedagogas, aktorius bei režisierius Robertas Šarknickas  ir aš pati – taip pat deklamavome eiles ir dėkojom susirinkusiems už pagarbą gimtajai kalbai, linkėdami ir toliau mylėti ją, Lietuvą ir žmones. Gerą nuotaiką kūrė ir Žaslių kultūros centro renginių vedėjo Giedriaus Gusto pašmaikštavimai bei spalvingos ir išradingos, lietuviškumu spinduliavusios salės dekoracijos.

Viktorina „Išskirtinė“ Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje užbaigė Lietuvių kalbos dienų maratoną. Skyriaus darbuotojos smagiai išsiaiškino, kuri daugiau tą gimtosios kalbos išskirtinumą perpratusi, ir džiaugėsi naujų dalykų sužinojusios.

Tai tik keletas renginių, kuriuose šiemet pavyko apsilankyti. Jų rajone, žinoma, būta daug daugiau. Kaip ir kasmet, aktyviai Lietuvių kalbos dienas minėjo Šventosios Faustinos ugdymo centro ugdytiniai: čia surengta ne viena kūrybinių darbų paroda, sektos pasakos, pagarbiai minėti knygnešiai, kryptį rodė viktorina „Moki žodį – žinai kelią“. „Gimtoji kalba – dalis manęs“, – teigė Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos mokiniai, varžęsi viktorinose, dalyvavę įvairiose edukacinėse ekskursijose, dailyraščio konkurse „Rašau“, skirtame M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Dailyraštį taip pat rašė, haiku kūrė ir kas raštingiausias varžėsi Kruonio pagrindinės mokyklos mokiniai, kurie į Lietuvių kalbos dienas įtraukė ir daugiafunkcio skyriaus ikimokyklinukus – jiems skaitė pasakas, kurias mažieji iliustravo. Palomenės pagrindinė mokykla rinko gražiausią lietuvišką žodį ir gražiausiai rašantį, o kultūros centre jaukumu spinduliavo poetės Rasitos Sireikaitės-Kaladinskienės kūrybos popietė ir tarsi sugrįžo šviesios atminties poetė Dalia Teišerskytė – pristatyta jos eilėraščių knyga „Meilės laiškai“ ir kompaktinė plokštelė „Aš sugrįšiu“. Pasaulinė poezijos dieną paminėta ir Žiežmarių gimnazijoje.

Jaučiu ir žinau, kad būta ir daugiau renginių, bet neužfiksuotų, deja, šįkart nepatekusių į mano akiratį. Ačiū visiems juos organizavusiems, ačiū visiems, kurie leidosi gimtųjų žodžių apkabinami. Manau, kad kitąmet jų bus ne mažiau ir man atsiras galimybių susipažinti su dar daugiau lietuvių kalbos puoselėtojų. Tikiu, kad rankose laikomos delnus šildančios knygos ir toliau skatins mūsų lūpose suptis lietuviškus žodžius, mokytis kalbos, ja didžiuotis bei džiaugtis ir augti gimtųjų žodžių glėbyje.