Elektrėnuose gyvenanti Liubovė profesiją pakeitė susidūrusi su išbandymais – kodėl pokyčiams nėra per vėlu?

Prognozuojama, jog po septynerių metų Lietuvoje trūks 2 355 slaugytojų padėjėjų. Įgyti paklausiai profesijai pakanka pusmečio, žinias galima iš karto pritaikyti praktikoje, tačiau vieniems trūksta drąsos pabandyti, dalį žmonių gąsdina mitai, kuriuos tenka išgirsti, arba stabdo įsitikinimai, kad jau per vėlu. Elektrėnuose gyvenanti Liubovė ilgus metus dirbo daržininke, tačiau šeimoje slaugiusi savo artimuosius, suprato, jog įgijusi profesinių žinių ji galėtų padėti ne tik artimiems, bet ir kitiems žmonėms. 

Profesinės žinios – būtinybė

„Slaugydama savo senelius supratau, kaip svarbu turėti žinių, nuolat ieškoti informacijos, kad galėčiau kokybiškai padėti slaugomam žmogui, nedaryti klaidų, kurios galėtų pakenkti jam ar mano pačios sveikatai. Šita patirtis mane paskatino pakeisti profesiją ir pradėti dirbti su žmonėmis, kuriems labai reikia mano pagalbos. Žinojau, jog jei nesiimsiu pokyčių, vieną dieną išties gali būti per vėlu, nes bėgant metams pokyčių baimė darosi vis didesnė. Visgi savo pavyzdžiu galiu patvirtinti, jog nesvarbu nei metai, nei anksčiau įgyta profesija, ją tikrai galima keisti, ieškoti tikrosios gyvenimo profesijos, kaip padariau aš. Siūlau drąsiai bandyti, nebijoti”, – dalijosi „Gemma” senjorų globos namuose Vievio namai beveik dvejus metus dirbanti Liubovė. 

Pasak pašnekovės, dirbdama slaugytojos padėjėja, ji gali būti šalia senjoro ir jam padėti, kartu suteikti galimybę jaustis kiek įmanoma savarankiškesniam – tai ją labiausiai motyvuoja. 

„Darbe susiduriu su atvejais, kuomet nevaikščiojęs senjoras mums padedant pradeda vaikščioti ar net dainuoti. Nors yra manančių, jog slaugytojo padėjėjo profesija neįdomi, nereikšminga, iš tiesų, savo darbe mes matome tikrų stebuklų, prie kurių prisidedame savo žiniomis ir kokybišku darbu”, – komentavo slaugytojos padėjėja.  

Kaip pastebi Liubovė, ligos ar kiti sveikatos sutrikimai pasireiškia skirtingai – kasdienis darbas su kiekvienu senjoru – tarsi naujos knygos rašymas, vis kitoks. „Kasdien būdama šalia senjoro atkreipiu dėmesį į menkiausią detalę, kuri vėliau, gydymo eigoje, dažnai tampa svarbi stiprinant jo sveikatą. Tai tik patvirtina slaugytojo padėjėjo darbo svarbą”, – sakė slaugytojos padėjėja dirbanti moteris. 

Mokytis ir dirbti vienu metu

Profesijų meistrystės centro direktorė dr. Austė Kiškienė atkreipė dėmesį, jog nors nuolat svarstoma, kaip spręsti slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų trūkumo problemą – skatinant į Lietuvą atvykti ir įdarbinti specialistų iš trečiųjų šalių, susigrąžinti išvykusius darbuotojus ir pan., dažnai pamirštama, jog kritiškai svarbių specialistų rengimui ypač svarbus profesinis mokymas. 

Slaugytojo padėjėjo profesiją nuo šiol galima įgyti pameistrystės būdu – mokymosi laiką dalijant tarp teorinių paskaitų ir praktinio mokymosi darbo vietoje. Tokia praktika populiari Vokietijoje. 

Vienas didžiausių pameistrystės privalumų – darbuotojas iš karto gali pradėti dirbti, gauti atlyginimą ir padengti mokymosi kaštus. Tokia galimybė ypač svarbi žmonėms, negalintiems apmokėti mokslų ar pasinaudoti kitais finansavimo šaltiniais. 

Kitas privalumas – daugiau nei 70 proc. praktinio mokymo vyksta darbo vietoje. Didžioji dauguma pameistrių lieka dirbti toje pačioje darbovietėje, kurioje mokėsi, todėl nesusiduria su nerimu dėl būsimo darbo. 

Kokie žmonės renkasi pameistrystės kelią? „Dažniausiai tai žmonės, norintys keisti profesiją, įgyti paklausių darbo rinkoje įgūdžių ir gauti užtikrintą darbo vietą. Slaugytojo padėjėjo profesija tampa greitu ir prasmingu keliu į darbo rinką. Nemažai žmonių ši profesija vilioja ne tik dėl jos paklausos, bet ir dėl to, jog tai yra darbas su žmonėmis, kuriame galima įprasminti save – būtent rūpestis kitais yra svarbus motyvatorius pasirinkusiems šį kelią. Prie patrauklumo prisideda ir lankstus darbo grafikas, galimybė derinti darbą ir poilsį, ilgos atostogos ir kitos naudos, kurias siūlo darbdaviai”, – komentavo A. Kiškienė. 

Pašnekovės žodžiais, mokslo derinimas su darbu leidžia išspręsti dažnam kylančias finansines problemas, mat būtent finansų trūkumas tampa priežastimi atidėti planą mokytis ir persikvalifikuoti bei grįžti į darbo rinką ar rinktis geriau apmokamą bei  stabilesnį darbą. 

Be jau įprasto Užimtumo tarnybos finansavimo persikvalifikavimui, žmonės, pasirinkę pameistrystę ir iš karto gaudami atlyginimą, gali patys susimokėti už kvalifikacijos įgijimą.