Didėja pelno mokestis: ką svarbu žinoti verslui

Pelno mokestis – viena aktualiausių temų verslui. Šis mokestis atspindi įmonės finansinę sėkmę ir yra svarbus planuojant finansus bei prioritetus. „Buhalterės.lt“ vyr. buhalterė Anželika Stalmačonokienė paaiškina praktinius aspektus ir primena, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. šis mokestis didėja.

Kas yra pelno mokestis?

„Pelno mokestis – mokestis, kurį įmonės moka nuo apmokestinamojo pelno. Paprastai tariant, mokestis skaičiuojamas nuo skirtumo tarp gautų pajamų ir patirtų išlaidų, kurias galima pagrįsti bei priskirti įmonės veiklai“, – paaiškina A. Stalmačonokienė.

Į pajamas įtraukiamos lėšos, gautos pardavus prekes, paslaugas ar iš papildomų šaltinių, pavyzdžiui, palūkanų už indėlį.

Vyr. buhalterė atkreipia dėmesį, kad ne visos pajamos gali būti apmokestintos. Pavyzdžiui, jei įmonė gavo baudą už tiekėjo sutarties sąlygų nevykdymą, baudos išmoka neįtraukiama į apmokestinamąsias pajamas.

Leidžiamos atskaityti išlaidos turi būti būtinos įmonės veiklai vykdyti ir pajamoms uždirbti:

1. medžiagų sąnaudos – žaliavos, įranga, energijos ištekliai ir kt.;

2. darbo sąnaudos – darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos;

3. nusidėvėjimas ir amortizacija – ilgalaikio turto (įrengimų, transporto priemonių, patentų, programinės įrangos ir kt.) dėvėjimas;

4. kitos išlaidos – nuoma, komandiruotės, teisinės paslaugos, reklama ir kt.

Ne visos išlaidos gali būti visiškai atskaitytos. Pavyzdžiui, reprezentacinės išlaidos atskaitomos tik 50% sumos.

„Taip pat svarbu pažymėti, kad nuo 2025 m. įvedamas apribojimas dėl lengvųjų automobilių išlaidų atskaitymo, priklausomai nuo jų išmetamo CO2 kiekio. Pavyzdžiui, automobilio, kurio išmetamas CO2 viršija 200 g/km, kainos dalis galės būti atsiskaitoma tik iki 10 000 Eur. Šie apribojimai nebus taikomi, jei automobilis naudojamas nuomos, vairavimo, mokymo ar transporto paslaugoms teikti“, – sako A. Stalmačonokienė.

Mokesčio tarifai

Šiuo metu Lietuvoje pelno mokestis siekia 15%, o nuo 2025 m. sausio 1 d. didėja iki 16%.

„Buhalterės.lt“ vyr. buhalterė pažymi, kad tam tikroms įmonėms taikomi lengvatiniai mokesčio tarifai.

0% tarifas taikomas naujai įsteigtoms įmonėms pirmuosius metus. Įmonė turi atitikti visas šias sąlygas:

1. vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;

2. pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 300 000 Eur;

3. kai akcininkai (nariai, savininkai) arba jų šeimos nariai turi kitų organizacijų bei valdo daugiau kaip 50% akcijų, vidutinis darbuotojų skaičius ir pajamos skaičiuojamos sumuojant rodiklius visų organizacijų kartu;

4. organizacijos akcininkai (nariai, savininkai) yra fiziniai asmenys;

5. organizacija per tris mokestinius laikotarpius nebankrutuoja, nėra likviduojama, veikla nėra stabdoma, akcijos neperleidžiamos naujiems akcininkams (nariams).

5% tarifas – mažoms įmonėms, atitinkančioms minėtas pirmąsias tris sąlygas.

„Šis lengvatinis tarifas taikomas ir įmonėms, vykdančioms mokslinius tyrimus arba eksperimentinę plėtrą (MTEP). Taip pat kooperatinėms bendrovėms, jei daugiau kaip 50% pajamų gaunama iš žemės ūkio veiklos“, – papildo vyr. buhalterė.

Mokesčio lengvatos

Taip pat A. Stalmačonokienė išskiria pagrindines pelno mokesčio lengvatas, kuriomis įmonės gali pasinaudoti ir sumažinti apmokestinamąjį pelną:

• Paramos išlaidos. Įmonė, suteikusi paramą gavėjui, turinčiam paramos gavėjo statusą, gali tokias išlaidas atskaityti dvigubai. Tačiau ši suma negali viršyti 40% apmokestinamojo pelno.

• Nuostolių perkėlimas. Įmonė gali sumažinti apmokestinamąjį pelną ankstesnių metų nuostoliais, tačiau ne daugiau kaip 70% pelno. Jei įmonei galioja lengvatinis 5% mokesčio tarifas (nuo 2025 m. 6%), nuostolius galima sumažinti iki 100% pelno.

• Investiciniai projektai. Įmonė, pradėjusi gaminti naujus produktus, teikti naujas paslaugas, didinti pajėgumus, įdiegti tiekimo procesą arba jį keisti iš esmės, diegti tarptautiniais patentais apsaugotas technologija, gali sumažinti apmokestinamąjį pelną 100% tokių išlaidų suma. Krovininiam transportui taikomas ribojimas iki 300 000 Eur.

„Įmonės ilgalaikio turto vertė per visą jo tarnavimo laiką palaipsniui patenka į anksčiau minėtas dėvėjimo ar amortizacijos sąnaudas. O jei įmonė vykdė investicinį projektą, turto vertė pelno mokesčio deklaracijoje gali būti atskaityta dar kartą. Jei pelno uždirbta mažiau ir visos turto vertės nepavyksta atskaityti iš karto, likusioji dalis perkeliama į kitus metus. Taip galima perkelti ne daugiau kaip 4 metus“, – paaiškina A. Stalmačonokienė.

Jei ilgalaikis turtas tiesiog keičiamas nauju, šia lengvata pasinaudoti negalima.

Kaip mokėti pelno mokestį

Pelno mokestį įmonės turi deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokėti iki birželio 15 d. Jei mokestiniai metai skiriasi nuo kalendorinių – iki kitų mokestinių metų šeštojo mėnesio 15 d.

Jei įmonės pajamos viršijo 300 000 Eur ribą, atsiranda prievolė šį mokestį deklaruoti ir mokėti avansu kas ketvirtį.