Dėl planuojamos apmokestinamų kelių tinklo plėtros išsiskiria nuomonės: kelininkai – palaiko, vežėjai – skeptiški

(ELTA). Susisiekimo ministerijai siūlant apmokestinti komercinį transportą papildomuose 2756 kilometrų krašto kelių ruožuose, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko šiems planams išreiškė paramą. Pasak jo, sunkiasvoris transportas turi išlaikyti kelių tinklą, kuris yra pritaikytas jo poreikiams. 

Tuo metu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis tikina, kad apmokestinamų kelių tinklo išplėtimas neduos tiek naudos, kiek tikisi tokį sprendimą inicijuojanti ministerija, o mokestinę naštą išaugins pirmiausia smulkiesiems vežėjams ir keleiviniam transportui.

Š. Frolenko: dabartinis mokamų kelių tinklas nėra optimalus

„Lietuvos keliai“ vadovo teigimu, pokyčiai yra būtini, nes pagal dabar galiojančią tvarką vežėjai neretai turi galimybę rinktis panašaus lygio neapmokestinamus kelius. 

„Asociacija pritaria siūlymui išplėsti mokamų kelių sąrašą. Dabartinis mokamų kelių tinklas nėra sąžiningas ir optimalus, nes tikrai yra situacijų, kai vežant krovinį iš taško A į tašką B sunkiasvoris transportas gali pasirinkti vienodo lygio kelius, bet tik dalis jų yra mokami“, – Eltai teigė Š. Frolenko.

Jo pateiktais pavyzdžiais, iš Vilniaus į Ignaliną vykstantis sunkiasvoris gali išvengti mokesčio, keliaudamas per Pabradę, o ne per Molėtus. Atitinkamai, vežėjai neturės mokėti, jei iš Kauno į Lenkiją važiuos ne „Via Baltica“ keliu, o pro Kruonį ir Alytų.

Š. Frolenko tiksi, kad pokyčiai leis užtikrinti geresnę kelių kokybę ir leis surinkti daugiau lėšų keliams ir jų priežiūrai.

„Esamas kelių tinklas, kuris yra pritaikytas sunkiasvoriam transportui, nėra išlaikomas šio transporto sąskaita. Vinjetės kasmet surenka tik 70 mln. eurų, tačiau kelių priežiūra, būklės atstatymas ir plėtra valstybei kainuoja gerokai daugiau“, – pažymėjo jis.

„Linava“: pokyčiai jautriausiai paveiks smulkiuosius vežėjus 

„Linavos“ generalinio sekretoriaus teigimu, apmokestintų kelių tinklo plėtra tiesiogiai lems didesnes keleivinio transporto bilietų kainas ir mažins visuomeninio transporto patrauklumą. 

„Šis mokestis jautriausiai palies ne krovinių vėžėjus, o keleivinio transporto bendroves, kurios dirba būtent Lietuvoje ir važiuoja beveik vien tik mūsų šalies keliais. Jų apmokestinimas gerokai išaugs, kas greičiausiai atsilieps ir keleiviams, nes išaugs bilietų kainos“, – Eltai nurodė N. Raulinaitis.

Jo teigimu, didžiosios transporto bendrovės jau dabar renkasi apmokestintus kelius, todėl planuojami pokyčiai didelės įtakos jiems neturės. Tuo tarpu vietos rinkoje dirbantys smulkieji vežėjai, pasak jo, pajus išaugusią mokesčio naštą.

„Su kroviniu išvažiuojant iš mūsų šalies dažnai tereikia nuvažiuoti  keliasdešimt kilometrų, sunkusis transportas ir dabar važiuoja mokamais keliais, tad jiems situacija realiai nepasikeis. Tuo metu vietos vežimus vykdantys smulkūs vežėjai patirs didžiausią dalį mokesčio naštos“, – aiškino jis.

Anot „Linavos“ atstovo, lėšos papildomos lėšos keliams galėtų būti renkamos ir neplečiant mokamų kelių tinklo. Kaip pavyzdį jis pateikė degalų akcizo pajamų skyrimą kelių finansavimui. 

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 19 mokamų kelių, kurių bendras ilgis siekia apie 1,7 tūkst. kilometrų. Ministerija apmokestinamų kelių tinklą planuoja plėsti trimis etapais –  pirmuoju etapu praplečiant apmokestinamų kelių tinklą 1150,6 km arba 21 keliu, antruoju – 833 km arba 16 kelių, trečiuoju – 773 km ir 19 kelių. 

Prognozuojama, kad 2024 m. surinktas kelių naudotojo mokestis sieks 69 mln. eurų, o pritaikius visus apmokestinimo etapus, būtų surenkama 111 mln. eurų. 

Dominykas Datkūnas (ELTA).