Dainų šventė Klaipėdoje – pagarbos ženklas lietuviškai kultūrai, istorinei atminčiai ir solidarumo renginys

Virginija Šimkūnienė

Praėjusį savaitgalį Klaipėdoje nuaidėjo, nuskambėjo Lietuvos vakarų krašto dainų šventė. Šiemet ji buvo skirta Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 95 – mečiui ir kompozitoriaus Stasio Šimkaus 135 -sioms gimimo metinėms. 

Į Klaipėdą sugužėjo beveik 6 tūkstančiai dalyvių iš visos Lietuvos: dainininkų, šokėjų, tautinių instrumentų orkestrų ir ansamblių muzikantų.  Kaip sveikindamas bei atidarydamas šventę sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, smagu, jog ši šventė sutampa ir su Klaipėdos miesto 770 metų įkūrimo sukaktimi. „Tikiu, kad ilgus metus rašoma dainų šventės istorija sėkmingai bus rašoma toliau ir niekada nepritrūks žmonių, pasiryžusių saugoti ir kuo plačiau skleisti lietuviškąją kultūrą bei krašto dainų šventės tradiciją, kaip vieną ryškiausių Klaipėdos krašto identiteto atspindžių“, – sakė meras.

Iškilmingai buvo įnešta Dainų šventės vėliava, sugiedota Tautiška giesmė. Žiūrovams bei dalyviams nusilenkė Dainų šventės dirigentai. Vienas jų – docentas Algirdas Šumskis, Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas bei mišraus choro „Pajūrio aidas“ vadovas. Jam buvo patikėtos ir Dainų šventės vadovo pareigos. Pasak A. Šumskio, laikmetis įvedė pataisymus planams. Svarbiausia  tai buvusi Covid 19 pandemija, su jos suvaržymais. Dainų šventes ne pirmą kartą organizuojantis bei patirties turintis chorvedys teigė, kad rengti šią šventę buvo tikras išbandymas visiems, „užsisėdėjusiems“ namuose, virtualiose interneto svetainėse bei darbuose iš namų. Tačiau, A. Šumskio nuomone, nėra virtualių dainų švenčių ir tai nebūtų  tikra mūsų bendravimo kultūra. „Juk Lietuvos dainų švenčių tradicija UNESCO buvo pripažinta nematerialaus paveldo  vertybe, kuri yra lietuviams tarytum aukuras, ją kiekvienas lietuvis nešioja savo širdyje“, – teigia šventės direktorius. Beje, šiemet, dėl įvairių ir suprantamų priežasčių šventės ugnis nebuvo uždegta, vietoje  jos plevėsavo lietuviškų bei ukrainietiškų vėliavėlių karūna. 

Palaikydami Ukrainos žmones bei išreikšdami solidarumą su karą patiriančia šalimi, organizatoriai į šventės programą  įtraukė dvi ukrainiečių liaudies patriotines dainas: “ Oi y luzi červona kalina“ ir „Riaumoja ir dejuoja platus Dniepras“.  Jungtinis šventės choras atliko tokias žinomas dainas, kaip „Lietuva brangi“ ( muzika Juozo Naujalio, Maironio žodžiai), „Už Raseinių“( muzika Juozo Naujalio, eilės Maironio), „Kur giria žaliuoja“ (muzika Juozo Gudavičiaus, eilės Ksavero Sakalausko Vanagėlio), „Giedu dainelę“(lietuvių liaudies daina, tekstas Antano Baranausko), kitas. 

Lietuvos Vakarų krašto dainų šventėje dalyvavo ir trys suaugusiųjų kolektyvai iš Kaišiadorių: Kaišiadorių kultūros centro kamerinis choras „Do-diez“, vadovė Laima Mažuolytė, moterų choras „Nona“, vadovė Jurgita Jašauskienė ir Kruonio kultūros centro moterų vokalinis ansamblis  „Svaja“, vadovė Jolita Ivaškevičienė. Šventėje taip pat dalyvavo du Kaišiadorių meno mokyklos Kruonio skyriaus chorai:  jaunių – vadovė Vida Jočytė ir jaunučių – vadovė Jolita Ivaškevičienė.

Grojo jungtiniai koncertinių kanklių, birbynininkų ansambliai bei jungtinis tautinių instrumentų orkestras.Šventėje šoko jaunimo, suaugusių ir garbaus amžiaus šokėjų grupės. Į orą pakilo trispalviai balionai, kurie, kaip sužinojome buvo pagaminti iš tvarių medžiagų. 

Dainų šventės vedėjai – Evelina ir Gytis Šimelioniai. Šventės pabaigoje vyko Tautos dainų vakaronė. Prie gražios ir sėkmingos šventės didele dalimi prisidėjo ir puikus oras Klaipėdoje bei pajūryje, dvi dienas lepinęs dalyvius tiek repeticijose, tiek pačiame renginyje. Geru oru džiaugėsi ir žiūrovai bei lauko mugės prekybininkai.

Šventės organizatoriai: Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Klaipėdos miesto savivaldybė ir kultūros centras „Žvejų rūmai“. 

Pagrindiniai šventės rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras, VšĮ „Klaipėdos šventės“. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa sako, kad šiandien, kai visai šalia vyksta karas bei agresija, kultūrai tenka vis svarbesnis vaidmuo. „Visi suprantame, kad svarbu ne tik išsaugoti, bet ir puoselėti tautos tradicijas, didžiuotis savo kultūriniu  palikimu. Dainų šventė visais laikais buvo tautinio bendrumo, pilietiškumo jausmo ir valstybės stiprintoja. Netrukus minėsime Lietuvos dainų švenčių šimtmetį. Kviečiu visus 2024 metais susitikti Vilniuje – Lietuvos dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“, – sako S. Liausa. 

Tikėkimės, kad šis jo kvietimas bus įgyvendintas. O šventės meno vadovas  Algirdas Šumskis, savęs ir kitų  klausdamas kokia Dainų švenčių ateitis Klaipėdoje  bei visoje Lietuvoje,  atsako: „labai šviesi! Labai šventai tuo tikiu!“.

Autorės bei L. Mažuolytės nuotr.