Būti princese reiškia būti savimi

Gegužės 10 d. Elektrėnų kultūros centre vyko šiuolaikinio meno festivalio ARS NOVA’25 renginys – Šeiko šokio teatro spektaklis „Pamirštos princesės“ (choreografė Inga Kuznecova). Į 4–10 metų vaikams skirtą spektaklį susirinko nemažas būrys jaunų šeimų su savo atžalomis. Šiuolaikinis šokis – puiki edukacija.

Undinė MACEINAITĖ

Nepelnytai pamirštos princesės

Pirmą kartą Elektrėnų kultūros centro scenoje buvo galimybė išvysti aukšto meistriškumo šiuolaikinio šokio teatrą. 2012 metais choreografės Agnijos Šeiko įkurtas šokio teatras kuria ir šalies bei užsienio publikai pristato aukščiausiais nacionaliniais apdovanojimais įvertintus įvairių žanrų ir formų šokio spektaklius. Teatro repertuare šiuo metu – dvi dešimtys įvairių žanrų šokio spektaklių suaugusiesiems ir įvairaus amžiaus vaikams, tačiau 2016 m. būtent spektaklis „Pamirštos princesės“ nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“ ir „Padėkos kaukei“. 2017 m. jis rodytas viename didžiausių Jungtinių Amerikos Valstijų festivalių „Kids Euro Festival“ Vašingtone, prestižiniame Džono Kenedžio scenos menų centre.

Choreografę I. Kuznecovą sukurti šokio spektaklį „Pamirštos princesės“ įkvėpė užburianti prancūzų autorių dueto Philippo Lechermeier ir Rébeccos Dautremer knyga „Pamirštos ir nežinomos princesės“. Kaip teigia knygos autoriai, šalia tokių garsenybių kaip Pelenė, Miegančioji Gražuolė ar Ledo Karalienė, pasirodo, gyvena ir jos Didenybė Gunda Raidegunda, Princesės Kaprizina, Amnezija, Varlina, Opapapupa, Rimtė Nėšypt ir daugelis kitų… nežinomų ar nepelnytai pamirštų princesių!..

Šeiko šokio teatro spektaklyje „Pamirštos princesės“, kaip ir knygoje, realios gyvenimiškos situacijos perkeliamos į princesių pasaulį. Scenoje įkūnydamos itin neįprastas princeses šokėjos pasakoja apie kiekviename iš mūsų glūdinčią vienintelę ir nepakartojamą asmenybę. „Savo spektaklyje kviečiu princesę atrasti savyje. Būti princese reiškia būti savimi. Patogiai jaustis savo kailyje, nejusti poreikio kažką kopijuoti“, – teigia choreografė I. Kuznecova. Spektaklyje gilinamasi į aktualias vaikų tarpusavio santykių, asmenybės brendimo, patyčių temas, tad „Pamirštos princesės“ yra labai aktualus šiandienos žiūrovui spektaklis. Be to, šokio spektakliuose naudojama be galo paveiki ir išraiškinga judesių kalbos ir muzikos sintezė, todėl tokius spektaklius gerai supranta vaikai. Užgesus šviesoms Elektrėnų kultūros centro salėje susirinkusių mažų mergaičių ir berniukų klegesys nutilo ir ši tyla, kupina susidomėjimu tuo, kas vyksta scenoje, truko beveik iki pat spektaklio pabaigos. Be galo išraiškingi juodai balti kostiumų dailininkės Linos Andriukonės sukurti kostiumai gerokai sustiprino spektaklio teatrališkumą ir pabrėžė kiekvienos princesės išskirtinumą. Išraiškinga kiekvienos scenos choreografija, šokėjų plastika ir puiki vaidyba buvo gerai suprantama ir suaugusiųjų, ir pačių mažiausių žiūrovų. Prie to prisidėjo ir kiekvienos princesės charakterį atskleidžianti ekspresyvi Kristijono Lučinsko muzika.

Žmogus turi ateiti į teatrą

Kaip teigia Šeiko šokio teatro šokėja Marija Untulytė, atlikusi vienos princesės vaidmenį, jai Šeiko šokio teatras yra labai reikšmingas. „Iš pradžių aš šokio mokiausi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete, paskui išvykau ketveriems metams šokio meno tobulinti į Kopenhagą. Grįžusi labai džiaugiausi: buvo labai gera grįžti ir pas mamą, ir į savo kraštą. O dabar Šeiko šokio teatras man atstoja namus“, – patvirtino M. Untulytė. Antrus metus Šeiko šokio teatre šokanti šokėja yra įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus turi ateiti į teatrą, o jeigu jis ateis į šiuolaikinio šokio spektaklį, pamatys žmogaus laisvumą, saviraiškos galimybes ir galbūt net atras save. „Man labai patinka būti ant scenos, nes aš žinau, kad galiu kažkam perduoti gerų emocijų, prasmingą žinutę arba įkvėpti kurti. Kartais mes net nežinome, kaip stipriai mūsų spektakliai paveikia žmones: vieni randa čia ilgai ieškotų atsakymų, kitiems tai būna paskutinis postūmis keisti savo gyvenimą“, – įsitikinusi M. Untulytė.

Pripildytas šokio

Taip pat ilgą kelią iki šiuolaikinio šokio scenos nuėjo dar vienos princesės vaidmenį atlikusi iš Švedijos atvykusi šokėja Evelina Kholod. Ji šokio mokėsi Švedijos „Kävesta Danslinje“ mokykloje ir savo pirmąjį choreografinį darbą pristatė Martino Mutterio teatre. Vėliau Evelina baigė profesionalias šokio studijas „SOZO vim“ mokykloje Kaselyje, Vokietijoje. Studijuodama gavo tris šokio stipendijas ir turėjo galimybę šokti su tarptautinį pripažinimą pelniusiais choreografais. Po to E. Kholod bendradarbiavo su „Tanz Kassel“ trupe ir 2023–2024 m. sezoną kaip kviestinė šokėja dalyvavo Kaselio valstybinio teatro spektaklyje. Šiuo metu šokėja šoka Šeiko šokio teatro trupėje. „Man patinka šio teatro repertuaras, ypač įvairūs šokiai nestandartinėse erdvėse, todėl ieškodama, kur atlikti praktiką, pasirinkau Lietuvą“, – pasakojo E. Kholod.

Spektaklis „Pamirštos princesės“ labai dažnai rodomas vaikams, apkeliavęs daug Lietuvos vietovių. Pasak Marijos ir Evelinos, vaikai ne tik linksminasi jį žiūrėdami, bet ir lavina vaizduotę bei mokosi priimti kito žmogaus unikalumą, atsikratyti įpročio jį niekinti.

Šokėjos vertina kiekvieną pasirodymą ir džiaugiasi, kad turėjo galimybę sudalyvauti Šiuolaikinio meno festivalyje ARS NOVA’25 Elektrėnuose. „Niekada nežinai, kokių netikėtumų pasiūlys gyvenimas, todėl labai vertinga kiekviena patirtis. Elektrėnų kultūros centro scenoje šokau pirmą kartą. Jūsų žiūrovai man suteikė daug gerų emocijų“, – atviravo M. Untulytė. M. Kholod prisipažino, kad jai šiek tiek liūdna bus palikti Lietuvą, bet ateityje jos jau laukia nauji darbai: „Labai džiaugiuosi ta patirtimi, kurios įgijau Lietuvoje, naujomis pažintimis, puikiu Šeiko šokio teatro kolektyvu, todėl šiek tiek liūdna iš čia išvykti. Tačiau mano praktika baigėsi, turėsiu grįžti į Vokietiją. Ten manęs laukia du nauji projektai, tad gyvenimas vėl bus pripildytas šokio.“

Šiuolaikinio meno festivalį ARS NOVA’25 organizuoja asociacija „Muzikos kalviai“.

Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Elektrėnų savivaldybė. Pagrindinis rėmėjas „Vivacolor“. Informaciniai rėmėjai: „Elektrėnų žinios“, „Elektrėnų kronika“, savaitraštis „Savaitė“, „Atspindžiai“, „Trakų žemė“. Partneriai: Elektrėnų turizmo informacijos centras, Elektrėnų profesinio mokymo centras, Elektrėnų ledo arena.

Prierašas po nuotrauka

„Pamirštos princesės“: Aušra Krasauskaitė, E. Kholod, Oksana Griaznova, M. Untulytė.