Bulgarijoje priimtas įstatymas dėl LGBTI „propagandos“ draudimo mokyklose kelia audras: raginama nedelsiant jį atšaukti 

(ELTA). Bulgarijos vyriausybė rugpjūtį įstatymu uždraudė šalies mokyklose skleisti bet kokią informaciją apie ne heteroseksualius santykius – apie bet ką, kas susiję su „netradicine seksualine orientacija“. Draudimas vis dar sulaukia tiek pilietinės visuomenės pasipriešinimo, tiek žmogaus teises ginančių organizacijų nepritarimo, tiek griežtos kritikos iš Europos Sąjungos (ES) institucijų. Žmogaus teisių gynėjai ragina įstatymą nedelsiant atšaukti, ketina tirti, ar jis neprieštarauja ES teisei. 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius Eltai pabrėžia, kad Bulgarijos vyriausybės sprendimas vienareikšmiškai vertintinas neigiamai, mat jis gali prisidėti prie dar didesnio tam tikrų visuomenės grupių stigmatizavimo.

Įstatymo pataisas inicijavo prorusiška partija

Bulgarijos naujienų portalo „Mediapool“ žurnalistas Krasen Nikolov Eltai pažymi, kad rugpjūtį šalies prezidentas Rumenas Radevas, nepaisydamas Europos Tarybos ir pilietinės visuomenės aktyvistų raginimų vetuoti naujas prieš LGBTI nukreiptas Švietimo įstatymo pataisas, draudžiančias Bulgarijos mokyklose rengti bet kokias švietimo programas apie „netradicinę seksualinę orientaciją“, atsisakė tai daryti.

„Anksčiau rugpjūtį pataisas inicijavo prorusiška partija „Vazraždane“ („Atgimimas“). Jos parlamente buvo priimtos palaikant didžiausiai Bulgarijos partijai GERB, kuri priklauso Europos liaudies partijai ir yra laikoma proeuropietišku politiniu projektu. Kita įstatymo pataisų rėmėja buvo prorusiška kairioji BSP – Bulgarijos socialistų partija“, – informuoja žurnalistas. 

„Pagal naujas įstatymo pataisas, bet kokia švietimo programa, susijusi su „netradicine seksualine orientacija“ mokyklose bus vadinama „propaganda“ ir bus draudžiama. „Netradicinė seksualinė orientacija“ įstatyme apibrėžiama kaip kitokia nei visuotinai priimta ir Bulgarijos teisinėje tradicijoje įtvirtinta priešingos lyties asmenų emocinio, romantinio, seksualinio ar jausminio potraukio samprata“, – priduria jis.

Žurnalistas atkreipia dėmesį, kad įstatymo pataisos buvo priimtos labai greitai ir daugeliui netikėtai. Anot jo, buvo svarstoma, kad jomis kai kurios partijos bandė įtikti savo konservatyviems rinkėjams prieš spalio 27 d. numatytus pirmalaikius parlamento rinkimus.

K. Nikolov taip pat pažymi, kad Rusija vadinamąjį „įstatymą prieš homoseksualumo propagandą“ priėmė prieš 11 metų, o šis įstatymas oficialiai vadinamas „Įstatymu dėl nepilnamečių apsaugos nuo informacijos, skatinančios netradicinius seksualinius santykius“. Žurnalistas taip pat atkreipia dėmesį, kad prasidėjus karui Ukrainoje Rusijos įstatymai apskritai uždraudė „netradicinius lytinius santykius“, taip smarkiai apribodama LGBTI asmenų teises šalyje.

Pasipriešinimas Bulgarijoje ir „juodieji mokytojų sąrašai“ 

Naujajame Bulgarijos įstatyme teigiama, kad „draudžiami veiksmai, susiję su idėjų ir pažiūrų apie „netradicine seksualinę orientaciją“ ir (arba) kitokios nei biologinės lytinės tapatybės apibrėžimu, propagavimu, skatinimu ar kurstymu bet kokiu būdu, tiesiogiai ar netiesiogiai“.

K. Nikolov pažymi, kad priėmus įstatymą, 800 Bulgarijos mokytojų atvirai jį kritikavo, o tokie švietimo įstaigų darbuotojų veiksmai sulaukė žaibiško partijos „Atgimimas“ atsako. 

„Vietinės prorusiškos partijos organizacijos ėmė internete platinti informaciją apie šiuos mokytojus, taip pat ir apie tai, kokiose mokyklose jie dirba, siekdamos išprovokuoti tėvų reakciją į asmenis, kurie remia LGBTI „propagandą“ mokyklose“, – sako jis.

„Bulgarijos prokuratūra įsikišo ir pradėjo tyrimą dėl prorusiškos partijos veiksmų. Literatūros mokytojas Borisas Ilievas televizijai „Nova TV“ pranešė, kad jam buvo grasinama po to, kai „Atgimimas“ paskelbė „juodąjį sąrašą“ mokytojų, pasisakiusių prieš LGBTI bendruomenei priešiškas švietimo įstatymo pataisas. Jis gavo žinutę, kurioje buvo rašoma: Tavyje nėra nieko bulgariško. (…). Dėl tokių žmonių kaip tu Bulgarija žlugs. Užuot pasirašinėjęs, pagalvok apie savo sveikatą, nes netrukus gali jos nebeturėti“, – Eltai informaciją pateikia žurnalistas K. Nikolov. 

Anot jo, rugsėjo 3 d. Bulgarijos sociologų asociacija pareikalavo įstatymą atšaukti. 

„Priimti teisės aktai sukels pavojingus ir žalingus diskriminacijos ir neapykantos veiksmų padarinius ne tik Bulgarijos mokyklose, bet ir visoje mūsų visuomenėje. Negalime nereaguoti, kai mūsų šalies įstatymų leidžiamoji institucija įteisina visuomenės, kuri atmeta skirtumus ir negerbia pagrindinių žmogaus teisių, kūrimą“, – skelbė asociacija, kurią cituoja K. Nikolov.

Šalyje taip pat inicijuota peticija, kuri ragino prezidentą vetuoti įstatymo pataisas. Ją pasirašė daugiau nei 6 000 žmonių. 

Protestuodami prieš įstatymo pataisą, LGBTI bendruomenės nariai ir jiems prijaučiantieji po įstatymo priėmimo priešais parlamento rūmus Sofijoje surengė mitingą. Jie atsisakė tylėti, skanduodami ir nešdami plakatus su užrašu „Neikite Rusijos keliu“.

Draudimas kritikuotas ir ES lygiu: prašyta nedelsiant jį panaikinti 

Įstatymo projektas kritikos sulaukė ir už Bulgarijos ribų – Europos Taryba taip pat ragino prezidentą vetuoti įstatymo pataisas.

„Esu labai susirūpinęs dėl neseniai Bulgarijos parlamento priimto įstatymo, kuriuo uždraudžiama vadinamoji LGBTI „propaganda“ mokyklose. Raginu Prezidentą R. Radevą jo nepasirašyti. Valdžios institucijos turėtų kovoti su diskriminacija ir priešiška retorika LGBTI asmenų atžvilgiu“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O’Flaherty.

„Raginu Bulgarijos valdžios institucijas užkirsti kelią neapykantos kalbai, diskriminacijai ir smurtui prieš LGBTI asmenis, kovoti su tuo, užtikrinti informacijos prieinamumą ir nedelsiant panaikinti šį įstatymą“, – taip pat socialiniame tinkle „X“ rašė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Lygybės komiteto narė Béatrice Fresko-Rolfo.

Kritiką naujam įstatymui palaikė ir JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras. 

„Esame labai susirūpinę dėl to, kad Bulgarijoje pasirašyta įstatymo pataisa, draudžianti mokyklose diskutuoti apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę. Raginame peržiūrėti įstatymą, atsižvelgiant į šalies tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje“, – išplatintame pareiškime teigė jo atstovė spaudai Liz Trossell.

Rugpjūčio 13 d. už lygybę atsakinga ES Komisijos narė Helena Dalli paskelbė, kad pradės tyrimą, ar prieš LGBTI nukreiptas įstatymas nepažeidžia ES teisės.

Nors Lietuvoje tokio draudimo nėra, lytinio švietimo, seksualinės orientacijos temos stigmatizuotos

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas M. Morkevičius Eltai pabrėžia, kad draudimas kalbėti apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę švietimo srityje vertintinas vienareikšmiškai neigiamai.

„Tai gali prisidėti prie didesnio tam tikrų visuomenės grupių stigmatizavimo, didinti priešiškumą bei socialinę įtampą. Apklausos ir tyrimai rodo, kad LGBTI+ bendruomenės narių psichikos sveikata Europoje, įskaitant ir Lietuvą, yra prasta, susiduriama su dažnais diskriminacijos atvejais, panašūs draudimai valstybiniais mastais situaciją dar labiau pablogintų“, – sako jis.

M. Morkevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad mūsų šalyje Lygių galimybių įstatymas aiškiai nurodo švietimo įstaigoms užtikrinti, kad jų veikloje, įskaitant metodinę medžiagą, nebūtų diskriminavimo lyties, įsitikinimų ir pažiūrų, lytinės orientacijos pagrindais.

Vis dėlto, anot jo, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos temos yra stigmatizuotos, pedagogai neturi pakankamai žinių ir įgūdžių, kaip jas atliepti.

„Svarbu, kad mokyklos suteiktų galimybę moksleiviams gauti mokslu ir žmogaus teisių principais grįstą informaciją lytiškumo temomis. Kiekviena mokykla turi užtikrinti, kad švietimo įstaiga bus saugi erdvė visiems vaikams, nesvarbu, kokia jų lytinė tapatybė, nepaisant jų seksualinės orientacijos. Vaikai, augantys tos pačios lyties šeimose, taip pat neturi patirti žeminančios retorikos dėl savo šeimos formos, mokykla turi skatinti pagarbą kiekvienam mokyklos nariui, užtikrinti patyčių ir smurto prevenciją“, – priduria jis. 

M. Morkevičius taip pat teigia, kad svarbu koncentruotis įvairialypį mokyklų bendruomenių švietimą – moksleivių, tėvų ir pedagogų.

„Ir ne tik tų, kurie atsakingi už Gyvenimo įgūdžių programą. Kol mokyklos neturi pakankamai kompetetingų lektorių, rekomenduojama kviesti ekspertus iš nevyriausybinių organizacijų, dirbančių žmogaus teisių ir lytiškumo ugdymo srityse. Jie galėtų vesti užsiėmimus, kurie būtų grįsti mokslu ir žmogaus teisėmis. Be to, mokykloms būtų pravartu pačioms periodiškai atlikti apklausas ir tais atvejais, kai yra matomos homofobiškos ar transfobiškos nuostatos, imtis nuoseklių žingsnių užtikrinant patyčių ir smurto prevenciją“, – pabrėžia jis. 

ELTA primena, kad panašūs draudimai jau galioja ES narėse Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje. Be to, LGBT+ bendruomenės narių teisės smarkiai ribojamos ir kitose šalyse, esančiose už ES ribų, pavyzdžiui, Rusijoje.

Šis turinys parengtas naujienų agentūros ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Bulgarijos naujienų portalo „Mediapool“ žurnalistas Krasen Nikolov.

Justė Ancevičiūtė (ELTA)