Artėjant Rugsėjo 1-ajai specialistė primena: patyčios mokykloje – visų slepiamas nusikaltimas

Rugsėjo pirmoji neša ne tik naujos pradžios džiaugsmą, bet ir jaudulį, nežinomybę bei nerimą. Kiekvieną dieną tėvai, pedagogai ir vaikai susiduria su klausimais: kaip susitvarkyti su pokyčiais, pasiekti bendrą kalbą ir jaustis išgirstiems. VšĮ Taikos raktai direktorė ir mediatorė Ūla Dusevičienė sako: „Svarbiausias darbas – išgirsti vienas kitą ir suprasti, kas slypi už jausmų. Tik tada galime rasti kelią į tikrą pokalbį, o ne tiesiog laimėti ginčą.“

Mediatorės teigimu, klasė vaikui – pirmasis socialinis ratas, kuriame jis mokosi veikti drauge su kitais. Ugdymas turi būti orientuotas ne tik į individualius pasiekimus, bet ir į bendrą tikslą bei atsakomybę už visą grupę. Taip vaikas mokosi rūpintis ne tik savimi, bet ir šalia esančiais bendraamžiais, supranta, kad jo pastangos prisideda prie bendro rezultato.

„Geriausia būtų grupę formuoti kaip vieningą komandą. Nors sveika turėti konkurenciją tarp skirtingų klasių, tame pačiame kolektyve net silpniausi turi rasti savo vietą. Jeigu klasė netampa komanda – patyčių neišnaikinsime. Svarbu, kad visi jaustų atsakomybę vieni už kitus“, – pabrėžia Ū. Dusevičienė.

Tokia bendrystės dvasia mažina priekabiavimo ir psichologinio smurto riziką – vaikai pradeda matyti vieni kitų vertę. „Patyčios nepriklauso nuo šeimos statuso – jos gali paliesti bet kurį vaiką. Kai jos įsibėgėja, jų forma tik stiprėja, o mes gesiname gaisrus, kurių nuostoliai visada būna dideli“, – priduria ji.

Tėvų ir pedagogų vaidmuo

Mediatorė atkreipia dėmesį į tėvų ir pedagogų požiūrį į vaikų bendravimą. Svarbu būti šalia, bet nespausti. Jei vaikas ryte nenori keltis, galima jį padrąsinti trumpu pokalbiu: „Matau, kad tau sunku, bet aš esu šalia, o mokykloje tikrai bus bent vienas smagus dalykas“. Rugsėjo 1-oji – puiki proga kartu su vaikais užsibrėžti kelis metinius tikslus: pabandyti naują veiklą, susirasti draugų, išmokti naują įgūdį. Tokie nedideli pažadai padeda jaustis motyvuotai ir skatina atsakomybę.

Anot mediatorės, tėvai turi mokėti klausytis, stengtis suprasti augančio žmogaus jausmus, neprimesti sprendimų ir neskubėti kritikuoti. „Galima užduoti uždarus klausimus – tokius, į kuriuos atsakoma „taip“, „ne“ arba „nežinau“. Tai padeda vaikui aiškiau susivokti savo mintyse. Tik tada, kai problema tampa aiški, verta siūlyti pagalbą“, – pabrėžia Ū. Dusevičienė.

Pasak jos, vienas didžiausių vaikų vidinių iššūkių – baimė nuvilti tėvus ir mokytojus. Dėl to jie neretai slepia savo tikruosius jausmus ar problemas. Todėl itin svarbu, kad jaunas žmogus jaustųsi išklausytas ir priimtas. Suaugusiųjų tikslas – palaikyti ir padėti, o ne kontroliuoti ar spręsti už vaiką.

Svarbiausia – leisti pačiam atrasti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. „Kartais tėvai linkę patys aiškintis situaciją klasėje ar padėti su namų darbais, tačiau geriau kreiptis į mokytoją ar korepetitorių – taip išsaugoma ramybė namuose, o vaikas mokosi pats spręsti iškilusius iššūkius“, – pataria Ū. Dusevičienė. Tokios patirtys ugdo savarankiškumą, pasitikėjimą savo gebėjimais ir suteikia galimybę tyrinėti, kurti saugią erdvę bei augti be perteklinio spaudimo.

Saugios aplinkos kūrimas

Dažnai patys mokytojai nedrįsta prisipažinti, kad ne viską gali tiksliai suprasti ar „atkoduoti“ situaciją, todėl kartais nutyli savo įžvalgas. Tokiais atvejais sunkumai tik gilėja, o vaikams tampa dar sunkiau sulaukti reikiamos pagalbos.

„Kuo anksčiau pedagogai atvirai pasidalins savo įžvalgomis su tėvais ir prisipažins, kad ieško geriausio sprendimo, tuo greičiau galima užkirsti kelią rimtesnėms problemoms“, – sako mediatorė. Ji ragina drąsiai diskutuoti su kitais specialistais, kurie gali padėti įvertinti situaciją iš šalies ir padėti rasti tinkamiausius sprendimus.

VšĮ Taikos raktai direktorė taip pat pabrėžia emocinės sveikatos svarbą. Vaikai turi jaustis saugūs – tik tada jie gali atsiverti, dalintis patirtimi, parodyti savo gebėjimus ir kūrybiškumą. Tokia aplinka padeda įveikti įtampą, mažina norą žeminti kitus ir stiprina tarpusavio pasitikėjimą.

Pasak jos, sveika emocinė atmosfera svarbi ne tik tarp vaikų – ji turi apimti visą mokyklos bendruomenę. Būtina rūpintis ir pedagogų emocine gerove, nes tik stiprūs ir palaikantys suaugusieji gali padėti vaikams augti saugiai ir visapusiškai.

Rugsėjo pirmosios reikšmė

Rugsėjo 1-oji ne tik žymi naujų mokslo metų pradžią, bet ir simbolizuoja galimybę visiems – vaikams, tėvams ir pedagogams – pradėti iš naujo. Svarbiausia, kad mokykla taptų tikrai saugia, palaikančia ir įkvepiančia erdve, kur kiekvienas jaučiasi išgirstas, vertinamas ir svarbus.

Tik aktyvus tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas, gebėjimas įsiklausyti, suprasti ir palaikyti vienas kitą kuria bendrystės jausmą, padeda mažinti konfliktus ir užkirsti kelią priekabiavimui bei psichologiniam smurtui. Naujasis sezonas atneša ne tik iššūkių, bet ir galimybių – tobulėti, stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir kartu siekti bendro tikslo. Taip visa bendruomenė gali augti kaip vieninga, atsakinga ir sąmoninga komanda.

Pranešimas spaudai