Gyvasis paveldas: armonikų gamybos paslaptis atskleidė jų gamintojas Aurimas Puskunigis

Į Palomenės kultūros centrą neseniai atvykęs Aurimas Puskunigis neatsigina jam lipdomų pavadinimų – jis pristatomas kaip vienintelis, unikalus meistras. O gamina birštonietis A. Puskunigis lietuviškas armonikas. Pristačiusi svečią kultūros renginių organizatorė Kristina Paškevičiūtė jam  iš karto perdavė žodį, o svečiui, kaip paaiškėjo, iškalbos netrūko. 

Nors A. Puskunigis  yra Psichologijos magistro laipsnį turintis asmuo, dėstęs šiuos mokslus studentams, pats A. Puskunigis sako, kad šis darbas jam greitai pabodo. Pats jis gyveno tarp muzikos, nes jo tėtis buvo gitaristas. Aurimas jaunystėje taip pat muzikavo – mušė būgnus net keliose grupėse. Paskui muziką vyras buvo užmetęs ir tik kažkokiu momentu jį patraukė armonikos. „Mano uošvis paklausė, ar tau nereikia armonikos, nenoriu išmesti. Paėmiau, per 2 savaites išmokau groti. o paskui susidomėjau ir jos vidumi, iš ko ji pagaminta, kas joje yra tokio, ko neturi kiti instrumentai”, – pasakojo meistras, atvykęs į Palomenę dalyvauti renginyje, skirtame Europos paveldo dienoms. 

Pirmoji ir labiausiai iki šiol mėgstama jo melodija – „Erelio brolis”, kurią išgarsino kantri stiliaus atlikėjas V. Stakėnas. Kai į vėžes Aurimui pavyko atstatyti uošvio armoniką, jam taisyti instrumentus ėmė nešti kiti. Taip jis užsiėmė armonikų remontu bei restauravimu. „Palaikė žmona Aušra, taisėme armonikas, akordeonus, bandonijas. Remontuodami instrumentus supratome, kad Lietuvoje armonikų niekas negamina. Pradėjau domėtis gamyba – supratau, kad reikia ir įrankių, ir detalių”, – pasakojo svečias.  Po atkaklaus ir kruopštaus darbo 2021 metais gimė pirmoji Vyčio serijos armonika. Vienai armonikai pagaminti reikia kelių mėnesių. „Daugelį detalių užsakome iš Italijos, būna, kad siunta vėluoja, arba įdėta ne tai, ko užsakyta”, – sakė Aurimas. Pasak meistro, armonikų gamyba reikalauja įvairaus žinojimo. Reikia būti šiek tiek staliumi, inžinieriumi,  dizaineriu ir muzikos žinovu. Jis papasakojo, kad išpjauti, sudėlioti, sulipdyti atskiras detales reikia ypatingo tiksluo – čia kalbama ne apie milimetrus, bet apie jų dalis. Tenka pjauti, klijuoti, šlifuoti. kai kuriems įrenginiams meistras neturi lėšų, pavyzdžiui lipdant faneros lukštą tenka naudoti ne presą, o lygintuvą. Be Vyčio serijos meistras gamina Amber armonikas, jų bus apie 20 vienetų. 
Į renginį pagroti A. Puskunigio armonikomis atvyko muzikantai Ignas Dailydė iš Vilniaus ir Robertas Dubinka iš Krakių. Pastarasis labai gyrė armoniką, kuri yra estetiška, lengva, patogi ir svarbiausia, gražiai grojanti. Tuo žiūrovai puikiai įsitikino.

Į renginį A. Puskunigis atsivežė nemažai armonikos detalių- metalinių ir medinių, buvo galima pačiupinėti dumples, rezonatorių, kita.

Vienas iš svarbių armonikos elementų yra dumplės. Aušra Puskunigienė papasakojo, kad buvo atnešta remontui armonika, kuriai reikėjo naujų dumplių. Jie paėmė avansą ir dumples užsakė Čekijoje. Bet prasidėjo pandemija ir gamintojai nutilo. Reikėjo suktis iš padėties.  Tada Puskunigiai pabandė patys pagaminti pirmąsias dumples. Pavyko, dabar dirbtuvėse Birštone jas gamina Aušra. Moteris papasakojo, kad tai dulkinas ir nešvarus darbas. Ji parodė skaidres iš dumplių gamybos. Čia taip pat reikia kruopštumo, dumplės turi būti sandarios, stiprios ir gražios.  

Renginys buvo tikrai įdomus, informatyvus. Savo gamybos armonika be jau minėtų atlikėjų kelis kūrinius atliko ir pats A. Puskunigis. Jis apgailestavo, kad muzikos mokyklose nėra armonikos klasių, nes nėra sutarimo, kaip ir ką reikia mokyti. Vieni pasisako už vokiškas, kiti už rusiškas armonikas. O A. Puskunigis svajoja, kad ims garsėti lietuviški instrumentai, o armonikos gamybos paslapčių išmoks jo mokiniai, kurie dalyvavo ir renginyje. 
Susirinkusieji svečiams atsidėkojo gausiais plojimais, o kultūros centro direktorė V. Kudaševičienė  įteikė jiems gėlių. 

„Atspindžių” inf.

V. Šimkūnienės nuotr.