Ar tingėjimas gali būti biologinis signalas? Daktaras paaiškino, kaip atskirti kūno pagalbos šauksmą

Kartais viskas atrodo paprasta: nepavyksta prisiversti sportuoti, atidėliojame darbus, nenorime net malonių veiklų – vadinasi, tingime. Tačiau genetikas ir ilgaamžiškumo mokslo atstovas Vaidas Dirsė sako, kad ne kiekvienas „tingėjimas” yra valios stoka. Kai kuriais atvejais organizmas iš tiesų specialiai mažina aktyvumą, nes bando taupyti energiją.

Ši būsena pažįstama gerokai daugiau žmonių, nei gali pasirodyti. „Eurovaistinės” inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo rezultatai rodo, kad trečdalis gyventojų stokoja energijos kasdien: 14 proc. jaučiasi pavargę, o 20 proc. – vidutiniškai.  

Įdomu tai, kad du iš trijų lietuvių savo energijos lygį vertina gana palankiai, tačiau net 71 proc. sako turintys miego sutrikimų, 38 proc. visiškai nesportuoja, o žvalūs ir pailsėję pabunda tik 4 iš 10 gyventojų. Tai leidžia manyti, kad lietuviai gana gerai prisitaikę veikti net tada, kai iš tiesų nėra pailsėję, o energijos stoką kompensuoti kitais būdais – kava, skubėjimu ar įpročiu save spausti.

Mokslinį pavadinimą turintis reiškinys

Tingėjimą esame įpratę laikyti charakterio trūkumu, bet organizmas kartais specialiai „sumažina apsukas”, kad apsisaugotų. Medicinoje gerai žinomas reiškinys, vadinamas „ligos elgsena” (angl. sickness behavior). Tai evoliuciškai išlikęs organizmo atsakas – energija nukreipiama ne į aktyvumą, o į svarbesnius išgyvenimo procesus, pavyzdžiui, imuninę gynybą.

„Kai susergame, ne be priežasties norisi daugiau miegoti, mažiau bendrauti, sunkiau susikaupti, mažėja apetitas – organizmas taip siekia nukreipti energiją nuo mažiau svarbios veiklos prie išgyvenimo prioritetų. Kartu keičiasi net ir dopamino, serotonino sintezė, todėl uždegimo metu ne tik jaučiamės pavargę, bet ir prarandame motyvaciją bei malonumą”, – aiškina genetikas.

Toks trumpalaikis, ūmus atsakas – pavyzdžiui, sergant gripu – yra natūralus ir net naudingas. Problema, pasak specialisto, kyla šiam mechanizmui „užstrigus”. „Taip gali nutikti dėl nekokybiško miego, ilgalaikio streso, hormonų disbalanso, uždegiminių procesų. Smegenys ir toliau „skaito” signalą, neva organizmas vis dar turi kovoti su infekcija. Tad žmogus gali jaustis pavargęs nuolat, net jei iš pirmo žvilgsnio tam nėra aiškios priežasties”, – sako dr. V. Dirsė.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad svarbu nesupaprastinti ir nesakyti, kad visas nuovargis yra tik apsauginis signalas. Kai kurios būsenos, pavyzdžiui, lėtinio nuovargio sindromas, yra jau ne energijos taupymo, o jos gamybos sutrikimas. Todėl apie užsitęsusį nuovargį visada reikėtų pasikalbėti su specialistu, kad būtų galima nustatyti tikrąsias priežastis ir ieškoti išeičių.

Kada nenoras kažką daryti yra tingulys, o kada – svarbus ženklas?

Tai, pasak eksperto, vienas sudėtingesnių praktinių klausimų, nes objektyvaus „testo” nėra. Vis dėlto dr. V. Dirsė siūlo kelias gaires, kurios gali padėti suprasti, kada kreiptis pagalbos. Tikėtina, kad tai labiau motyvacijos klausimas, jeigu:

• nenoras susijęs tik su konkrečia užduotimi – pakeitus veiklą energija grįžta;
• malonioms veikloms jėgų vis dar atsiranda;
• po trumpo poilsio ar miego savijauta pagerėja;
• nėra kitų fizinių simptomų.

Į sveikatą verta atkreipti daugiau dėmesio, jeigu:

• nuovargis nepraeina net po pilnaverčio miego ar poilsio;
• energijos trūksta viskam, net mėgstamoms veikloms;
• būsena tęsiasi savaites, o ne kelias dienas;
• ji prasidėjo po ligos, ilgo streso ar miego trūkumo;
• kartu atsiranda ir kitų simptomų: prastesnė koncentracija, raumenų skausmai, jautrumas šalčiui ar karščiui, apetito ar svorio pokyčiai.

„Susiorientuoti gali padėti praktinė skirtis. Jei nuovargis selektyvus – nenoriu daryti vieno dalyko, bet noriu daryti kitą, – tai greičiau kalbame apie motyvaciją. Jei nuovargis globalus ir nebenoriu net to, kas man paprastai patinka, verta atidžiau pasižiūrėti į sveikatą. Tačiau tai nėra diagnostinis kriterijus – jei būsena užsitęsia, reikalinga gydytojo konsultacija, o ne savidiagnostika”, – pabrėžia dr. V. Dirsė.

Nuo ko pradėti, jei nuovargis nepraeina?

Pasak ilgaamžiškumo mokslo atstovo, nuolat jaučiant nuovargį pirmiausia reikėtų įvertinti 3 bazinius dalykus – miego kokybę (ne tik trukmę), fizinį aktyvumą (net nedidelį, reguliarų) ir mitybos kokybę.

Jei nuovargis tęsiasi ilgiau nei kelias savaites ir nepriklauso nuo poilsio, svarbu pasitarti su gydytoju. Anot genetiko, tokiais atvejais verta atmesti galimas sveikatos priežastis – nuo skydliaukės veiklos sutrikimų ar geležies trūkumo iki vitamino D stokos, hormonų svyravimų ar lėtinio uždegimo.

Jį papildo „Eurovaistinės” vaistininkas Ignas Popa: „Ieškant nuovargio priežasties verta peržiūrėti ir vartojamus vaistus. Mieguistumą ir energijos stoką gali sukelti kai kurie vaistai nuo alergijos, pykinimo, raminamieji preparatai, taip pat dalis vaistų naudojamų skausmo valdyme. Ypač svarbu suklusti, jei nuovargis prasidėjo pradėjus vartoti naują vaistą ar pakeitus jo dozę. Vaistų savavališkai nutraukti nereikėtų – pirmiausia verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku”.

Anot dr. V. Dirsės, taip pat svarbu mažinti ir lėtinį stresą, o ne tik „ilsėtis daugiau”. Kartais problema – ne poilsio trūkumas, o nuolatinis nervų sistemos aktyvavimas (kofeinu, ekranais, informacijos srautu). Čia veiksmingiau ne tiesiog papildomas miegas, o sąmoningi atsijungimo intervalai per dieną.

Jis pabrėžia – nereikėtų iš karto kurti tobulo atsigavimo plano. Dažna klaida yra bandymas iškart pakeisti viską (dietą, sportą, miegą). Žymiai tvariau pradėti nuo vieno nedidelio, bet pastovaus pokyčio (pvz., fiksuoto miego laiko), kuris leidžia pajusti poveikį ir stiprina motyvaciją tolesniems žingsniams.