Paklausti, ką darytų, jei taptų sukčiavimo auka ir prarastų savo pinigus, daugiausia respondentų nurodė, jog kreiptųsi į policiją (82 proc. lietuvių, po 79 proc. latvių ir estų) ir į savo banką (63 proc. lietuvių, 79 proc. latvių ir 61 proc. estų). Dar 11 proc. lietuvių, 18 proc. latvių ir 14 proc. estų apklaustųjų nurodė, jog svarstytų kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o kas dešimtas (10 proc. lietuvių, 11 proc. latvių ir 9 proc. estų) kreiptųsi pagalbos pas teisininką.
5 proc. latvių ir lietuvių bei 6 proc. estų apklaustųjų nurodė, kad sprendimų ieškotų internete ir bandytų susitvarkyti savarankiškai, o 6 proc. lietuvių, 11 proc. latvių ir 15 proc. estų kreiptųsi patarimo į artimuosius. Aktyviausiai artimųjų pagalbos prašytų 18–29 m. amžiaus grupės respondentai Lietuvoje (14 proc.).
5 proc. lietuvių, 4 proc. latvių ir 7 proc. estų teigė, jog nieko nedarytų, jei prarasta suma būtų nedidelė. Tarp šios grupės Lietuvos respondentų ypač išsiskiria 60–74 m. amžiaus asmenys – jokių veiksmų nesiimtų 9 proc.
„Viena vertus, apklausos rezultatai džiugina, nes žmonės supranta, kad tapus sukčiavimo auka, pirmiausia reikia pranešti policijai ir bankui. Kuo anksčiau tai padarysite, tuo didesnis šansas, kad pavyks sugauti nusikaltėlį ir užkirsti kelią didesnei žalai. Tačiau neramina, kad kas dešimtas bandytų susitvarkyti pats arba išvis nutylėtų apie nusikaltimą, ypač, kad taip daugiausia elgtųsi vyresnio amžiaus gyventojai, kurie itin dažnai tampa sukčių aukomis”, – sako „Citadele” banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.
Rina Radžiūnė, Jaunesnioji projektų vadovė
Komentarai (0)