Anglų kalba iš animacinių filmų ir kitų šaltinių: ar tiek pakanka jūsų vaikui?

Ne tik patys moksleiviai, bet ir jų tėvai neretai tiki, kad anglų kalbą šiandieniai vaikai išmoksta natūraliai ir net neišvengiamai – naudodamiesi įvairiais informacijos ir laisvalaikio kanalais. Bet švietimo specialistai įspėja, kad tokiu keliu gautomis žiniomis pasikliauti galima tik iš dalies, ir verčiau tai suprasti anksčiau, nei ateis laikas laikyti egzaminus. Tikri kalbiniai įgūdžiai reiškia ne paskirų žodžių ar frazių mokėjimą, o taisyklingą bei įvairų turiniu ir forma kalbos vartojimą.

Mokymasis iš „YouTube“: patrauklu, bet rizikinga

Anglų kalbos mokytoja ir Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja tarptautinėms programoms Vaida Leščevičienė pripažįsta, kad organiškas mokymasis iš animacinių filmų ar „YouTube“ vaizdo įrašų vaikams gali palengvinti anglų kalbos prisijaukinimą. Ir jei mažametis atkeliauja į mokyklą su tam tikru anglų kalbos žodžių ar frazių bagažu, tolesnis mokymasis greitesnis. Svarbu neatsipalaiduoti ir nesustoti prie optimistiško tikėjimo „juk vaikas susikalba“. Kalba yra daugiau nei pavienių žodžių rinkinys, primena specialistė: „Ji apima gramatiką, logiką, struktūrą ir kultūrinius niuansus, be kurių vaikai nesugebės nei taisyklingai kalbėti, nei rašyti“. Profesionaliai anglų kalbos mokantiems specialistams rūpestį kelia ir tai, kad interneto turinys, kuriame vartojama daug žargoninių žodžių, netaisyklingų gramatinių laikų ir pan., gali palikti neigiamų pasekmių – vaikas susikuria chaotišką,  nevisavertį kalbos pagrindą, o ištaisyti jį nėra paprasta.

Šią problemą mato ir edukacinės įmonės „Kalba.Lt“ mokymų kokybės vadovė Agnietė Balaikė: „Vaikai nuo mažens yra itin imlūs kalboms, todėl jiems išties lengviau natūraliai perimti tarimą, intonaciją ir gramatines kalbos struktūras – tokiu būdu anglų kalba jiems tampa lyg antrąja gimtąja kalba. Bet „YouTube“ vaizdo įrašai, nors ir naudingi recepcijos (klausymo) įgūdžiams, dažnai nepateikia teisingos gramatinės struktūros ar taisyklingo tarimo pavyzdžių, ypač, kai turinį kuria ne anglakalbiai žmonės“.

Tad, nors šiandien daugelis moksleivių išties demonstruoja puikius anglų kalbos kalbėjimo įgūdžius – laisvai bendrauja, nebijo improvizuoti ir sugeba perteikti mintis kasdienėje kalboje, tikrinant jų rašymo įgūdžius, pastebimos reikšmingos spragos, pažymi A. Balaikė: „Daugeliui moksleivių sunku aiškiai ir argumentuotai reikšti mintis raštu, formuluoti struktūruotą, raiškų ir rišlų tekstą. Dažnai trūksta ir gebėjimo organizuoti tekstą logiška tvarka, išlaikyti nuoseklų minčių vystymą ir naudoti įvairesnes sakinių bei gramatikos struktūras“.

Geriausia, kai tos spragos aptinkamos anksčiau nei ateina laikas ruoštis valstybiniams brandos, IELTS ar kitiems egzaminams, kur gebėjimas raštu išreikšti savo mintis argumentuotai ir sklandžiai yra labai svarbus ir gali nulemti galutinį jo rezultatą. „Kaip tik todėl nuo pirmųjų klasių toks svarbus mokytojų vaidmuo – jie ne tik moko vaiką taisyklingos kalbos, bet ir padeda ugdyti kritišką požiūrį į kalbos taisykles ir stilių. Be profesionalios pagalbos rizikuojama įgyti klaidingus įpročius, kurie vėliau gali tapti sunkiai koreguojamomis klaidomis“, – sako A. Balaikė.

Kodėl svarbus struktūrizuotas mokymosi procesas

Viena svarbiausių sąlygų išmokti kalbą kokybiškai, anot A. Balaikės, yra mokymosi struktūra. Savarankiškas ar tiesiog savaiminis mokymasis iš atsitiktinių vaiką ar paauglį dominančių „YouTube“ vaizdo įrašų, kai šokinėjama nuo vieno turinio prie kito, nėra parankus tam, kad reikiama kalbinė informacija sugultų vaiko galvoje į į nuoseklią struktūrą. Specialistai tvirtam užsienio kalbos pagrindui sukurti naudoja patikrintą ir efektyvią mokymo(si) seką: nuo gramatikos, žodyno, klausymo įgūdžių iki kalbėjimo, skaitymo bei rašymo.

Apie tai kalba ir V. Leščevičienė – Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijoje, šiemet tapusioje tarptautinės Kembridžo mokyklų bendruomenės nare, mokymo programos užtikrina struktūruotą mokymąsi nuo pirmųjų mokyklos metų. Anglų kalbos mokymasis nuo pirmosios klasės čia naujiena – iki šių metų jos buvo mokoma nuo antros klasės. Dabar pirmokai anglų kalbos mokosi net triskart per savaitę, šia kalba vyksta ir viena matematikos pamoka, o Kembridžo programos taikymas anglų kalbą paverčia įrankiu, padedančiu mokiniams įgyti žinių ir įgūdžių visose srityse – kartu mokomasi savarankiško, kritinio mąstymo, įvairių problemų sprendimo, taip pat – gebėjimo priimti kitas kultūras, jų vertybes.

Dar didesnis pokytis yra tai, kad anglų kalbos nuspręsta mokyti ir darželinukus – šiemet atidarytame Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos darželyje visi 2–5 metų vaikai anglų kalbos mokosi dvi valandas per savaitę, o priešmokyklinėje klasėje – net keturias, tad mokyklinę programą pradės jau su neblogais užsienio kalbos pagrindais. Specialistai tvirtina, kad gimtosios kalbos ugdymas dėl to nenukenčia. „Moksliniai tyrimai rodo ne tik tai, kad vaikų smegenys yra plastiškesnės, lengviau įsimena naują informaciją, ir ypač – kalbas. Įrodyta ir tai, kad ankstyvas užsienio kalbų mokymasis neturi neigiamos poveikio gimtosios kalbos įgūdžiams, jie gali būti net sustiprinti“, – atkreipia dėmesį  V. Leščevičienė.

Kalba kaip socialinis įrankis

Svarbi efektyvaus mokymosi sąlyga, pasak V. Leščevičienės, yra ir medžiagos pritaikymas besimokančiųjų individualiems gebėjimams bei mokymosi tempui bei nuolatinis grįžtamasis ryšys. Mokytojai stebi vaikų progresą, taiso klaidas, padeda geriau suprasti, kaip taisyklingai vartoti kalbą, o taip pat – motyvuoja vaikus toliau siekti pažangos. Mokymasis grupėse vaikams suteikia galimybę ir panaudoti kalbą realiose situacijose, taip pasitvirtinant mokymosi prasmę.

„Dirbant su Kembridžo programa svarbu suprasti, jog pradžia gali atrodyti sunki, nereikia tikėtis pačių geriausių rezultatų iš karto. Tačiau metams bėgant viskas pasidarys lengviau, kadangi ir vaikai bus pratę prie mokymosi tempo, strategijų, ir mokytojai bus įgiję daugiau praktikos. O kol kas mokykloje stengiamės sukurti aplinką, kurioje vaikai jaučiasi palaikomi, skatinami eksperimentuoti ir bandyti kalbėti be baimės“, – pasakoja Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja.

Kaip tėvai gali padėti vaikui mokytis užsienio kalbos?

• Anglų kalbos mokytoja V. Leščevičienė išskiria kelis svarbius patarimus:
• Nuosekliai mokyti kalbos verta pradėti tada, kai vaikas jau pats mato nors minimalią mokymosi naudą.
• Mokantieji turi nepamiršti, kad edukaciniai vaizdo įrašai turi būti ne mažiau įdomūs nei žiūrimi pramogaujant. Pradedant mokyti kalbos verta atkreipti dėmesį į temas, kuriomis vaikas domisi, ir pradėti nuo jų.
• Stalo žaidimai, lavinantys tiek kalbą, tiek atmintį, tiek žinias (pvz., „Brain Box“) padės mokymąsi vaikui padaryti patrauklesnį. Priklausomai nuo amžiaus, galima ir dainuoti daineles, ir pašokti.
• Kad vaikai prasilaužtų kalbėti angliškai, verta pasitreniruoti namuose – pasikalbant angliškai bent penkias minutes ir jokiu būdu – nekritikuojant.
• Tėvai, o vėliau ir mokytojai, turi būti kantrūs ir palaikyti vaikus net tada, kai vaikai daro klaidų, nepraleisti progos pagirti už gerai pavartotą žodį,  pasakytą sakinį ar nebedaromą klaidą.
• Pagal pranešimą spaudai