16 milijonų eurų eksperimentas – kaip Lietuva tyliai kuria gamybos ateitį

Vilniuje, greta Molėtų plento, jau trejus metus veikia pirmoji Baltijos šalyse inovacijų erdvė gamybos įmonėms – skaitmeninių inovacijų centras (SIC), kuris orientuotas į gamybos įmonių skaitmeninimą, modernių technologijų diegimą, jų kūrimą ir testavimą. „Gamybos inovacijų slėnio“ direktorius Gintaras Vilda pasakoja, kad tokios erdvės poreikis atsirado siekiant didinti šalies pramonės konkurencingumą. Jeigu prieš dešimt metų skaitmenizacija buvo laikoma papildoma galimybe, šiandien tai – būtinybė, siekiant šalies verslui žengti koja kojon su šiandieninėmis tendencijomis.

Paslaugomis naudojasi šimtai šalies gamybos įmonių

Centro direktorius pasakoja, kad siekiant stiprinti Europos technologinę pažangą ir suverenumą, skatinti skaitmeninę transformaciją, mažinti skaitmeninį atotrūkį visoje Europos Sąjungoje (ES) ir užtikrinti, kad ES verslas bei visuomenė galėtų pasinaudoti pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis, Europos Komisija (EK) sukūrė strategiją, pagal kurią valstybės gavo galimybę kreiptis dėl finansavimo ir poreikio skaitmenizuoti strategiškai svarbias sritis. Viena iš strateginių krypčių buvo SIC steigimas, kur po vienu stogu veikia ne viena įmonė, o daug skirtingų kompetencijų įmonių, teikiamos konsultacijos skaitmeninimo klausimais, suteikiama galimybė naudotis infrastruktūra ir žinomis, kurti technologijas ir eksperimentuoti.

„2018 metais Lietuva prisijungė prie EK Skaitmeninės Europos programos, sakydama, kad mes taip pat investuosime į SIC ir paskelbė priemonę SIC įkurti Lietuvoje, tai mes, Inovatyvios gamybos klasterio bendruomenė, buvome susirinkę ir galvojome: ar mes, kaip gamybininkai, galėtume taip pat investuoti į vieną tokį SIC ir pamėginti jį dedikuoti Lietuvos gamybos pramonei tam, kad sukurtume jai įrankį, kur įmonės galėtų kreiptis ir gauti paslaugas, jeigu turėtų poreikį skaitmenizuoti savo gamybą?

Taip atsirado keletas partnerių iš Inovatyvios gamybos klasterio – mes, kaip koordinatorius, UAB „Pažangios inovacijos“, didžiulis partneris UAB „BaltLed“, UAB „Elinta“, UAB „Aedilis“, UAB „Precizika Metrology“ ir Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos įsteigtas kompetencijos centras VšĮ „Intechcentras“ – nedidelė inovacijų grupė, kuri po ilgų diskusijų pasakė, kad mums būtų įdomu tokią veiklą išvystyti ir tokį centrą sukurti Lietuvoje“, – „Gamybos inovacijų slėnio“ įkūrimo istoriją prisimena G. Vilda.

Šio centro projektas buvo finansuojamas derinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto ir minėtų privačių investuotojų lėšas. Bendra investicijų suma siekė apie 10 mln. eurų. 

„Tačiau po to, kai pasibaigė projektas ir mums reikėjo visas laboratorijas įkurti iki galo, tam, kad mes pilnu pajėgumu galėtume pradėti veikti kaip SIC, mes turėjome papildomai investuoti 6 mln. eurų pritraukiant narius, kurie atėjo dirbti pas mus į laboratorijas. Tai bendrai skaičiuojant – šio projekto vertė yra 16 mln. eurų“, – sako centro direktorius.

Pirmoji laboratorija, pasakoja G. Vilda, startavo 2022 metų liepą, kai įsikėlė pirmoji įmonė, tačiau centras pilnu pajėgumu pradėjo veikti 2023 metų sausį: „Kai visos 15 laboratorijų, kurias mes turime čia centre, buvo pilnai užimtos, o jose įmonės pradėjo vykdyti savo veiklą. Dar turime 3 nutolusias laboratorijas. Viena yra Kaune, LEZ teritorijoje, įkurta UAB „Elinta“ bazėje – ten veikia prototipavimo ir eksperimentavimo centras. Dar viena įkūrta UAB „Precizika Metrology“ patalpose, kur veikia metrologijos laboratorija, o trečia – UAB „Aedilis“, kur veikia energetikos technologijų laboratorija“, – pasakoja G. Vilda.

Šiandien, sako centro direktorius, „Gamybos inovacijų slėnyje“ įsikūrusios 18 gamybos pramonės sektoriaus įmonių: „Su šiomis įmonėmis mes ne tik vystome produktą, bet ir kartu teikiame paslaugas rinkai.“ Tačiau centro sėkmę direktorius matuoja ne vien šiuo rodikliu. Centro teikiamomis paslaugomis, skaičiuoja jis, jau pasinaudojo virš 300 šalies įmonių, turima infrastruktūra – apie 170 įmonių. Tai – vis dar ne visi sėkmės rodikliai. 

„Mes teikiame įvairias konsultacijas įmonėms, tai 2024 metais, per pusantrų metų laikotarpį, mes buvome suteikę 80 tūkst. valandų konsultacijų, tai dabar šį skaičių galima beveik dvigubinti. Organizuojame ir įvairiausius renginius, kurių slėnyje įvyko apie 100 – jų metu supažindiname su technologinėmis naujovėmis, nes mūsų viena iš ambicijų yra būti technologinių tendencijų nešėju į Lietuvą, parodant, kokios gi iš tikrųjų technologinės tendencijos artimiausią dešimtmetį bus aktualios ir kokio pobūdžio investicijoms mūsų Lietuvos gamybinės įmonės turėtų ruoštis. O jeigu pasižiūrėti, kokią apyvartą mums pavyko pasiekt iš centro teikiamų skaitmeninimo paslaugų, tai mes per šį laikotarpį sugeneravome jau beveik 10 mln. eurų apyvartą“, – sėkmės rezultatais dalijasi pašnekovas.

Kokias paslaugas galima rasti slėnyje?

 Centras supažindina įmones su pažangiausiomis technologijomis, padeda įmonėms skaitmenizuoti ir robotizuoti gamybos procesus, teikia infrastruktūros paslaugas, vykdo technologinį auditą, teikia konsultacijas diegiantiems ir kuriantiems gamybos inovacijas ir technologijas, padeda surasti tinkamą ES finansavimo priemonę, konsultuoja rengiant paraiškas, administruoja projektus, rengia dokumentus MTEP mokesčių lengvatų taikymui, padeda surasti partnerius tarptautiniuose koncorciumuose. 

„Lietuvos pramonės produktyvumas dažnai linksniuojamas kaip žemas, tad centras puikiai atliepia pramonės įmonių poreikius skaitmenizuotis ir taip didinti ir produktyvumą, ir eksporto konkurencingumą. SIC priemonė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir buvo sukurta tam, kad paskatintų ne kažkokių atskirų įmonių skaitmenizavimąsi (nors ir tam irgi buvo priemonių, pvz., Pramonės skaitmenizavimas), bet tam, kad būtų įgalinta visa ekosistema – centras buria inovatyvias įmones, jų kompetencijas vienoje vietoje, klientui čia gali būti pasiūlyta ne viena paslauga nuo įmonės skaitmeninio lygio audito iki ištisos robotinės linijos. Įmonės čia taip pat gali pasibandyti tam tikrus sprendimus prieš imdamosi investuoti (test-before-invest). Be technologinių aspektų čia galima gauti ir palaikymą tinklaveikai, klasterių veiklai“, – džiaugiasi „Inovacijų agentūros“ Investicijų valdymo departamento investicijų vertinimo vadovė Gintarė Kuncaitytė.

G. Vilda dalijasi pavyzdžiais, kokius darbus šiuo metu vykdo čia veikiančios įmonės. 

„Pavyzdžiui, viena mūsų įmonė plėtoja energijai imlaus sektoriaus ir energijai imlių pramonės įmonių kokybės patikros sistemas. Ši mūsų įmonė dirba ir kuria trąšų kokybės analizatorius, kurie leidžia patikrinti trąšų kokybę einamuoju momentu, nes paprastai, kai gaminamos trąšos, gamybos proceso pabaigoje pagaminta produkcija paimama kaip mėginys, nešama į laboratoriją ir laboratorijoje atliekami jos tyrimai, žiūrima, kokia yra trąšų sudėtis – ar ne per daug žaliavų sunaudota, ar kokybė užtikrinta, ir tai užtrunka gana ilgai. Tuo tarpu gamyba visą laiką vyksta ir ji nenustoja, o tai reiškia, kad jeigu tu paleidai šiek tiek nekokybišką cheminių komponentų mišinį, gali gauti labai didžiulį kiekį nekokybiškų trąšų, arba jeigu per daug kokybišką paleidai, tai gali gauti per brangų trąšų mišinį.

Tai šiuo atveju mūsų įmonės plėtojamas sprendimas leidžia pramonės įmonei gauti kokybės analizavimo sprendimą, kuris duotuoju momentu spektrometrijos būdu sugeba identifikuoti, kokia yra produkcija, ir tokiu būdu sutaupomi milžiniški kiekiai pačios žaliavos, sutaupomi milžiniški kiekiai produkcijos, nes ji iš pirmo karto pagaminama kokybiškai ir, be jokios abejonės, sutaupomi milžiniški kiekiai energijos, nes nereikia perdaryti šios produkcijos“, – pasakoja slėnio direktorius.

Inovuojasi sparčiai, bet nepakankamai 

Tad pastaraisiais metais, sako G. Vilda, skaitmenizacija tapo pagrindiniu gamybos įmonių prioritetu, o tai puikiai matyti žvelgiant į šio sektoriaus įmonėse įdiegtus sprendimus bei paslaugų poreikį slėnyje. Vis dėlto, pastebi jis, vienoje srityje šalies pramonės sektorius smarkiai atsilieka.

„Jeigu kalbėtume apie tokią technologiją kaip robotika, tai čia dar norėtųsi ženkliai didesnio proveržio ir ženkliai didesnių pastangų ir iš valstybės, teikiant paramą pramonės įmonėms, skatinančioms gamybos linijų robotizavimą ir automatizavimą. Čia dar iš tiesų yra ką veikti ir čia dar nėra tokio proveržio, kokio mes norėtume, nors nežiūrint į tai, robotika po truputį kelia galvą, daugėja įmonių, kurios teikia automatizavimo, robotizavimo paslaugas, netgi yra įsisteigęs robotikos klasteris. Tai sakyčiau, gal mažiausiai kas pažengę, tai dirbtinio intelekto technologijos – jos dar tik daro proveržį į pramonės sektorių ir dirbtinio intelekto sprendimai čia dar tik pradedami naudoti“, – pasakoja pašnekovas.

Pasiteiravus, ar Lietuva galėtų tapti dirbtinio intelekto technologijų pramonės sektoriuje pioniere, G. Vilda skeptiškai tikina, kad Lietuva negali lygiuotis į pasaulio įmonių gigantus: „Mes pionieriais dirbtinio intelekto srityje greičiausiai ir netapsime. Mes galbūt galime būti tik geras dirbtinio intelekto technologijų naudotojas. Jeigu kalbame apie masinę gamybos pramonę, tai pasaulyje yra tikrai didelių technologinių centrų, labai didelių kompanijų, kaip pavyzdžiui „Siemens“, – milijardinių kompanijų, kurios kuria šitas technologijas ir diegia jas į naujas gamybines mašinas.“ 

Todėl lietuvių stiprybė, sako jis, – lankstūs gamybos sprendimai, kurie leidžia įmonėms išnaudoti jau turimą įrangą, ją modernizuoti ir prijungti prie naujausių skaitmeninių sistemų.

„Mes, lietuviai, esame atpažįstami kaip lanksčios gamybos sprendimų kūrėjai, nes didelėms korporacijoms neužtenka dėmesio tokiems sprendimams. Pavyzdžiui, pramonėje šiandien, jeigu paimtumėte gamybinę įmonę, technologinė įranga yra pakankamai nauja – kokių 3–5 metų senumo, pakankamai naši, technologiškai dar gana moderni, bet tuo metu, kai buvo gaminama, joje dar nebuvo integruota tiek daug sensorių, kad būtų galima surinkti duomenis apie šito įrenginio darbą, tuos duomenis perduoti į verslo valdymo sistemą, atitinkamai sujungti su projektavimo sistemomis ir padaryti tokį įrenginį veikiantį praktiškai autonominiu režimu.

Gamybinė kompanija, kuri kažkada šitą įrenginį pardavė, yra visiškai nesuinteresuota į tokį įrenginį įsidiegti kokius nors sensorius ir tą įrenginį modernizuoti, prikeliant jį naujam gyvenimui. Tai mūsų klientais kaip tik ir tampa tokios įmonės, kurios turi 3–5 metų mašinas ir ieško būdo, kaip jas sujungti su šiuolaikiniais sprendimais, kaip jas suintegruoti su savo verslo valdymo sistemomis, kaip prie šitų mašinų prijungti robotikos sprendimus arba tas vadinamas robotų rankas, kaip padaryti, kad šitas 3–5 metų įrenginys prisikeltų naujam gyvenimui ir susijungtų su naujomis skaitmeninėmis technologijomis“, – aiškina pašnekovas.

Būtent čia, sako jis, Lietuvos inžinierių kūrybiškumas tampa svarbiausiu faktoriu, leidžiančiu įmonėms prikelti įrangą naujam gyvenimui ir pristatyti naujus technologinius sprendimus.

„Čia ir prasideda mūsų inžinierių kūrybiškumas, kai mes važiuojame į vietą, žiūrime, ką gamina įmonė, žiūrime, su kokia šiandien technologine įranga dirba, kaip tą technologinę įrangą sujungti su konvejeriais automatizuotais, kaip prie jų integruoti robotus,“ – sako G. Vilda.

Visgi, tam, kad Lietuva galėtų auginti technologijų sektorių, pašnekovo nuomone, būtinas didesnis valstybės dėmesys ir gausesnės finansinės paskatos. 

„Valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio ir programų, kurių metu būtų finansuojama būtent tokios inžinerinės paslaugos, kai gamybos procesų automatizavimui įmonei skiriamas finansavimas nusipirkti koncepciją, kaip naujas skaitmenines technologijas sujungti su egzistuojančiomis, tomis vadinamomis legacy technologijomis. Toliau – nusipirkti projektavimo paslaugas, koncepcijos patikrinimo paslaugas, tokių prototipų integravimo į gamybą paslaugas, tokių prototipų pavertimo technologiniais įrenginiais paslaugas, nes prototipą pagaminus, mes iš savo patirties žinome, kad kartais reikia pagaminti 5–6 įrenginio prototipus, kol galiausiai supranti, kuris iš tų prototipų yra iš tiesų veikiantis sprendimas, kurį klientas galėtų susintegruoti į savo gamyklą“, – siūlo G. Vilda.

Tokios investicijos, jo nuomone, skatintų eksperimentavimą ir padėtų sukurti naujas pasaulinio lygio technologijas, kurios galėtų būti eksportuojamos į kitas šalis.

„Paleidus viešąjį finansavimą tokiai veiklai finansuoti, mes iš tikrųjų galėtume tikėtis, kad užaugs technologų, inžinierių karta per kokius 5–7 metus, kurie jau pradės kurti įrengimus. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti Kretingoje veikiančią bendrovę „Terekas“, kuri rinkoje veikia jau turbūt 30 metų, bet ji vis dar yra eksperimentinis fabrikas, kuris jau šiandien gamina pasaulinio lygio plastikinių butelių liejimo mašinas ir plastikinių butelių preformos gamybos mašinas.

Ten buvo pagaminta gal kokie 20–30 skirtingų modelių, kol jie galų gale sukūrė pasaulinio lygio mašiną, su kuria jie gali konkuruoti su pasaulinio lygio plastikinių butelių liejimo mašinomis. Tai norint užauginti tokias įmones, reikalingos nuolatinės investicijos į technologijas, inžineriją ir nuolatinį eksperimentavimą. Šių dalykų pastaruosius, galbūt, 5–6 metus valstybėje labai trūksta“, – nuogąstauja pašnekovas.

 Parengė Akvilė Bružinskaitė.