Keturių šimtukų savininkė nori tapti gydytoja

0

Neseniai sužinojome, kad mūsų kraštietė, dovainoniškė Jogailė Markevičiūtė gimnaziją baigė iš 4 brandos egzaminų gavusi po 100 balų. Nors jos gimnazija – Kaune, bet 8 klases ji baigė ir pagrindus ateičiai gavo gimtuose Dovainonyse. Sveikiname Jogailę, didžiuojamės ja ir klausiame apie ateities planus.

– Papasakok apie apie save, apie savo artimuosius – kiek turi jei turi brolių ar sesių, kelintas vaikas esi šeimoje.

– Esu Jogailė Markevičiūtė, šiemet baigiau VDU „Rasos“ gimnaziją. Gyvenu su tėvais Dovainonių kaime, nors rudenį žadu pradėti studentės gyvenimą Vilniuje. Turiu dešimt metų vyresnį brolį Domantą. Jis gyvena atskirai, jau sukūręs savo šeimą, turi vienerių metų sūnų, kurį visi labai mylime.

– Kaip tau sekėsi pradžios mokykloje, kuo domėjaisi, kokius lankei būrelius.

– Mano pirmoji – Dovainonių pagrindinė mokykla. Kaišiadorių rajone vykstant reformoms, mokykla porą kartų keitė pavadinimą, tapo Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos Dovainonių skyriumi, o man baigus 8 klases, deja, buvo greitai uždaryta. Mokykloje mokslai man sekėsi gerai, tačiau daug svarbiau buvo artimi santykiai su mokytojais, kurie mokė ne vien teorijos, bet ir gyvenimo tiesų. Mokykla tada išties buvo antri namai, iš kurių ne visi skubėjo namo, noriai likdavo pasikalbėti su mokytojais, pabūti su draugais. Man po pamokų tekdavo skubėti į Rumšiškių meno mokyklą, kur dainavau chore, mokiausi groti pianinu, taip pat noriai įsitraukdavau į mokyklos renginių organizavimą, muzikos būrelio veiklą.

– Kodėl po 8 klasių nutarei mokytis Kaune, „Rasos” gimnazijoje?

– Rinkausi tarp Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos ir VDU „Rasos“ gimnazijos, bet po saugių aštuonerių metų kaimo mokykloje norėjau iššūkio. Miesto gimnazija jų suteikė apsčiai. Reikėjo priprasti prie didelės klasės, nepažįstamų žmonių, naujų mokytojų, ilgo kasdienio važinėjimo… Iš tiesų daug kas skyrėsi nuo Dovainonių mokyklos: gimnazijoje esi vertinamas dėl savo rezultatų, aktyvumo bendruomenės gyvenime, talentų – turi įrodyti, kad esi naudingas. Toks požiūris supažindina su gyvenimo realybe, nors širdyje visada išliks šiltas prisiminimas apie Dovainonis, kur kiekvienas buvo mylimas dėl to, kad buvo. Rumšiškių gimnazija atrodė patogus variantas, tačiau ten mano mama dirba lietuvių kalbos mokytoja, norėjau išvengti „mokytojos dukros“ etiketės. Niekad nesigailėjau pasirinkusi „Rasos“ gimnaziją.

– Kokie mokslai tau geriausiai sekėsi, kuo domėjaisi?

– Visus dvylika metų labai atsakingai ir kruopščiai mokiausi, kad pasiekčiau aukštų rezultatų. Visų pirma, mokykla man buvo galimybė tobulėti, pažinti pasaulį, visi mokytojai nuoširdžiai stengėsi mus ugdyti. Man patiko tikslieji ir gamtos mokslai: chemija, biologija, matematika… Įdomios buvo ir lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos pamokos, tai nuostabi galimybė pažinti pasaulio ir tautos istoriją, žmogaus vidinį pasaulį. Tikiu, kad kiekvienas dalykas gali sudominti, jei supranti, koks jo tikslas mokyklos programoje.

– Ar planavai gauti tokius aukštus balus? Kokie mokytojai tau padarė didžiausią įtaką, kam norėtum padėkoti?

– Mano nuomone, egzaminų rezultatų neįmanoma suplanuoti. Galima tik jiems atsakingai ruoštis ir viltis, kad įdėtas darbas pasiteisins. O mokytojų sąrašas ilgas, net ir man nedėstę padėjo pasiekti aukštų įvertinimų. Šis interviu puiki proga padėkoti mano mamai Gintarei, kuri buvo ir mokytoja, ir auklėtoja. Tėtis taip pat kas dieną būna mano gyvenimo mokytojas. Sunku žodžiais apsakyti, kokią paramą ir stiprybę jie visada teikia. Padėkoti noriu ir pradinių klasių mokytojai Daliai Grigaliūnienei, kuri pirmoji supažindino su skaičiais ir raidėmis bei parodė, koks paslaptingas pasaulis už jų slepiasi. Pas mokytoją Eleną Baniulienę dažnai likdavau po pamokų ruoštis konkursams, pasikalbėti apie gyvenimą, todėl nuoširdžiai jai dėkoju už pirmąsias biologijos, geografijos žinias. Pasakyti „ačiū“ noriu ir matematikos mokytojai Onutei Ročienei, kuri mane puikiai paruošė gimnazijos sunkumams… Visi Dovainonyse sutikti mokytojai buvo labai atidūs ir dėmesingi, rūpinosi mokiniais. Be abejonės, didžiulę įtaką man padarė gimnazijos mokytojai, kurie ruošė egzaminams, skatino dalyvauti olimpiadose, konkursuose, perdavė man daug žinių apie gyvenimą ir suteikė labai daug galimybių tobulėti.

– Primink, už kokius egzaminus gavai 100 balų? Kas nustebino, ar tokių tikėjaisi?

– 100 balų įvertinimą gavau iš biologijos, chemijos, matematikos, lietuvių k. ir literatūros egzaminų. Nustebino išties visi, nes egzaminai neatrodė lengvi. Atsiliepimai apie matematikos egzamino sunkumą aidėjo visoje Lietuvoje, o lietuvių k. ir literatūros egzaminas visada yra nenuspėjamas. Aš tik vyliausi, kad mano gauti įvertinimai nesutrukdys siekti norimų studijų.

– Kokią specialybę pasirinkai, kur įstojai?

– Įstojau į VU medicinos studijas. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje suteikiama galimybė nemokamai gauti įgyti aukštąjį išsilavinimą. Be to, turime universitetų, kur siūlomos labai kokybiškos ir užsienyje vertinamos studijos.

– Kokios tavo ateities svajonės – gal nori keliauti, gal ištekėti, gal sulaukti atžalų?

– Norėčiau tapti gydytoja, kuri džiaugtųsi savo darbu, būtų naudinga žmonėms. Daugiau sunku įsivaizduoti, kaip pasisuks gyvenimas. Kaip ir kiekvienas žmogus, svajoju būti laiminga, gyventi apsupta mylimų ir mylinčių žmonių. Išties noriu savo ateitį kurti Lietuvoje. Mano abiturientų laidai dažnai kartojama, kad esame šimtmečio laida, todėl viliuosi, kad vieningai kursime ir Lietuvą, mylėsime savo kraštą ir puoselėsime laisvę.

– Ačiū už atsakymus. Linkime, kad visos svajonės išsipildytų.

Kalbino V. Šimkūnienė.

Asmeninio albumo nuotr.

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

2 × keturi =