Mažesnės emigracijos prognozei koją kiša „juodi akiniai“

0

Vilnius, vasario 18 d. (ELTA).


Pasirinkimui emigruoti didesnės įtakos turi ne ekonominė situacija, o tai, kaip žmogus jaučiasi savoje šalyje. Taip teigia Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras Chomentauskas, prognozuodamas, kad norinčiųjų išvykti gyventi svetur mažės. „Jeigu nesididžiuoju, kad esu Lietuvos pilietis, jei jaučiuosi čia nereikalingas – didesnė tikimybė, kad emigruosiu. O pasididžiavimo, kad esame Lietuvos piliečiai, palyginti su praėjusiais metais, – daugiau“, – Eltai sakė psichoterapeutas. Kaip parodė Žmogaus studijų centro psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimai, kasmet atliekami nuo 2008 metų, besididžiuojančių, kad yra Lietuvos piliečiai, skaičius per metus išaugo nuo 69 iki 82 procentų, ir tai beveik prilygsta ikikriziniam laikotarpiui, 2008 metams. Pasak dr. G. Chomentausko, kitas emigraciją skatinantis veiksnys – nereikalingumo jausmas. Tyrimo duomenimis, 54 proc. savo šaliai tikrai jaučiasi arba jaučiasi reikalingi. „Pernai besijaučiančių reikalingais buvo gerokai mažiau – 42,7 proc., o laikotarpiu, kai labiausiai mus paveikė krizė (2010 m.), – vos 33 proc. Tuo metu daug žmonių jautėsi palikti patys sau“, – lygino dr. G. Chomentauskas. Žmogaus studijų centro vadovo teigimu, minėti du aspektai suponuoja prognozę, kad emigracija turėtų mažėti. Tiesiai paklausti, ar emigruotų, jei turėtų galimybę išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) ar Vakarų Europos šalį ir ten dirbti pagal išsilavinimą, 44 proc. respondentų atsakė, jog tikrai taip ir taip. „2016 m. pabaigoje tokių asmenų buvo 52 proc., taigi skirtumas gana didelis“, – sakė psichoterapeutas. Paklaustas, kaip reikalingumo šaliai ir pasididžiavimo tėvyne nuotaikos veikia sprendimą emigruoti ar likti gyventi Lietuvoje, dr. G. Chomentauskas vėlgi rėmėsi tyrimais.
„Pasirinkimą emigruoti lygindami su pajamų lygiu pastebėjome, kad tik labai žemas pajamas gaunantiesiems sprendimą emigruoti nulemia finansinės priežastys. Kitiems lemiamos įtakos turi pasididžiavimo savo šalimi lygis, kiek žmogus jaučiasi reikalingas savo šalyje, savo mieste, savo bendruomenėje, kiek norime susitapatinti su ja“, – vardijo dr. G. Chomentauskas. Pasak psichoterapeuto, kai nenori tapatintis su Lietuva, tau gėda, kad esi lietuvis, jautiesi čia nereikalingas, – nepaisant ekonominių sąlygų, mintys sukasi apie emigraciją. Ir atvirkščiai, jeigu tavo emocinis prisirišimas, reikalingumo jausmas stiprus, noras emigruoti mažėja. Nepaisant šviesesnių visuomenės nuotaikų, dr. G. Chomentauskui nerimo kelia „juodų akinių“ nuostata. Net jei situacija gerėja, akcentuojame blogus dalykus. Paklausti, ar, jūsų nuomone, šiemet ekonominė situacija Lietuvoje, palyginti su pernai, pagerėjo, „taip“ atsakė vos 9 proc. respondentų, nors, psichologo žodžiais, ekonominiai rodikliai akivaizdžiai rodo, kad per pastaruosius metus Lietuva pasistūmėjo pirmyn. „Tą patį fenomeną stebėjome ir 2008 metais, lygindami ekonominės situacijos pokyčio suvokimą su praėjusiais trejais metais, kurie Lietuvai buvo akivaizdžiai pozityvūs. Bendrasis vidaus produktas (BVP) tuomet kilo vos ne kaip Kinijoje. Bet net tada vos 18 proc. žmonių teigė, kad situacija gera“, – lygino Žmogaus studijų centro vadovas. Pastaraisiais metais, ir tai dr. G. Chomentauskas sieja su Lietuvos šimtmečiu, viešame diskurse pozityvumo šiek tiek daugiau. Tai irgi turi įtakos žmonių emocinei būsenai. Kas padėtų tuos „juodus akinius“ nusiimti? Dr. G. Chomentausko receptas – pastebėti ne tik oponentų trūkumus, bet ir privalumus. „Politikams patariu pagauti ką nors iš opozicijos, arba esantiems opozicijoje – ką nors iš valdančiosios daugumos darant ką nors gerai. Tai būtų naujas fenomenas. Jei žiniasklaida paviešintų daugiau pozityvo, taip pat būtų alternatyva įsivyravusiai tendencijai. Per paskutinį laikotarpį suplakėme visus iškilius menininkus, politikus, prisidėjusius prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo. Nebeturime nė vieno herojaus. Visi paniekinti, jei ne už dideles nuodėmes – už mažas“, – sakė psichoterapeutas. Pasak dr. G. Chomentausko, „juodieji akiniai“ veikia vertinant ne tik tokius objektyvius mūsų gyvenimo kriterijus, kaip ekonominė situacija, bet ir uždeda antspaudą, kaip matome savo tautiečius, kiek jie mums atrodo vertybiškai patrauklūs. „Šiuo požiūriu situacija nesikeičia, net, sakyčiau, eina blogyn“, – konstatavo dr. G. Chomentauskas. Kaip skelbė ELTA, Žmogaus studijų centro psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimai, kasmet atliekami nuo 2008 metų, rodo šiek tiek aukštesnius visuomenės sutelktumo rodiklius. Anomijos, arba visuomenės susvetimėjimo, indeksas yra mažiausias nuo 2008 metų. Panašus buvo ir 2015 metais. „Susvetimėjimo rodiklis yra svarbiausias vertinant ir prognozuojant visuomenės emocinę būklę. Kuo mažiau susvetimėjimo, kuo daugiau bendrumo jausmo, kuo daugiau socialinių santykių, tuo visuomenėje stipresnis laimės pojūtis, bendras pasitenkinimas gyvenimu, prisirišimas prie savo šalies”, – teigia dr. G. Chomentauskas. Pasak jo, didėjantį visuomenės sutelktumą taip pat rodo didėjantis pasitikėjimas valdžios institucijomis: į klausimą „valdžia, esant reikalui, man padės” šiuo metu teigiamai atsakė dvigubai daugiau respondentų nei prieš devynerius metus. Pagerėjo Lietuvoje ir gyventojų požiūris į savo gyvenimą: „laimingais” arba „gana laimingais” 2017 metų pabaigoje jautėsi 69 proc. Lietuvos gyventojų, kai 2016 metais tokių atsakymų buvo 65 proc.

Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigiamus pokyčius iš dalies sieja su pakilia emocine Lietuvos piliečių būsena pasitinkant svarbų Lietuvos valstybės gimtadienį. Besididžiuojančių, kad yra Lietuvos piliečiai, skaičius per metus išaugo nuo 69 iki 82 proc. „Tai rodo, kad Lietuvoje po truputį ropščiamės iš tapatybės krizės, o stipresnis emocinis susitapatinimas su Lietuva leidžia tikėtis mažesnio emigracijos srauto. Aišku, jei valstybėje neįvyks kokių didesnių nesusipratimų”, – teigia G. Chomentauskas. Tyrimo partnerės – draudimo bendrovės „Gjensidige” vadovo Mariaus Jundulo teigimu, tikėjimas savo valstybe ir noras būti jos dalimi – stipri motyvacija kurti savo gyvenimą čia. „Visuomenės vienybės jausmas sustiprina norą investuoti savo lėšas, laiką ir pastangas geresniam gyvenimui savo šalyje”, – mano M. Jundulas. G. Chomentauskas atkreipia dėmesį, kad suicidinių ketinimų rodiklis, nors ir išlieka aukštas, yra žemesnis nei pernai, ir tai pats žemiausiais rodiklis nuo 2010-ųjų. Psichoterapeuto teigimu, tai leidžia tikėtis mažesnio savižudybių skaičiaus 2018 metais. Nacionalinę reprezentatyvią apklausą „Baltijos tyrimai” pradėjo 2017 m. lapkričio 20 d. ir baigė gruodžio 4 d. Apklausti 1108 respondentai nuo 15 metų amžiaus.

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

3 × 2 =