Laima Andrikienė: Kaišiadorys yra Europa, ir viskas, kas čia vyksta, yra svarbu

0
Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė

Jūs dirbate Europos Parlamente ir daug laiko praleidžiate Briuselyje bei Strasbūre. Ar Jums žinomos Kaišiadorių regiono gyventojų problemos bei džiaugsmai?

Šiais metais, liepos pabaigoje Žiežmariuose vyko Šv. Jokūbo atlaidai ir miesto šventė, buvo aukotos Šv. Mišios. Žiežmariai šventė 670 metų sukaktį, buvau šios šventės globėja. man buvo didelė garbė globoti miesto, turinčio tokią garbingą istoriją, šventę. Greta visko, neužmirštu, kad Kaišiadorių savivaldybė yra viena iš steigėjų ir aktyviausių Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos narių. Šv. Jokūbo kelio iniciatyva bei atgimstančios piligrimystės tradicijos yra stiprus šviesos spindulys Lietuvos gyvenime. Ją remiu visomis savo jėgomis. Taigi, neabejokite: turite savo vietą mano širdyje ir mano darbuose. Kaišiadorys ir Žiežmariai yra Europa, ir viskas, kas čia vyksta, man yra svarbu. Taip, Lietuvoje nemažai problemų; visi jas puikiai žinome, Tai – socialinė atskirtis ir jos didele dalimi sukeliama emigracija. Verta prisiminti, jog socialinė atskirtis – atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių žmonių – Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Emigraciją didele dalimi sukelia būtent socialinė atskirtis. Visa tai man labai rūpi, bet iš tikro šias problemas turėtų aktyviau spręsti Lietuvos valdžia, reformuodama mokesčių sistemą ir pritraukdama užsienio investicijas. Jokiu būdu šios problemos neturėtų užgožti mūsų vertybių ir džiaugsmų bei atitraukti nuo kelio, kuriuo einame. Juk Lietuva gali būti stipri ir saugi tik Europos Sąjungoje.

Ar kandidatuosite į Europos Parlamentą pavasarį vyksiančiuose rinkimuose? Ar negalvojote dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose?

Kaip žinote, Europos Parlamente esu ne naujokė, jame dirbu jau trečiąją kadenciją, šį darbą puikiai išmanau. Tačiau visų pirma įvyks reitingavimas mūsų partijoje, TS-LKD taryboje jau patvirtinome abėcėlinį kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą. Jame – 39 pavardės. Galutiniame sąraše kandidatų skaičius negalės viršyti 22: Lietuva renka 11 atstovų, ir kiekviena partija gali kelti dukart tiek, taigi, 22. Abėcėlinio kandidatų sąrašo reitingavimas vyks lapkričio 3-4 dienomis. Kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą galės reitinguoti tik partijos nariai, tuo tarpu rinkti TS-LKD kandidatą prezidento rinkimams galės ir nepartiniai, tereikia užsiregistruoti.

Kandidate į Lietuvos prezidentus mane pasiūlė šeši TS-LKD skyriai ir vieno miesto skyrių sueiga. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi šiuo pasitikėjimu. Kandidate į Europos Parlamentą mane iškėlė 50 TS-LKD skyrių, viena sueiga ir viena frakcija. Dėkoju visiems mane norėjusiems matyti kandidate į prezidentus. Renkuosi Europos Parlamentą, kuriame moku ir noriu dirbti, ir tikiuosi jūsų nenuvilti.

Lapkričio 3-4 dienomis TS-LKD bendruomenė pirminiuose rinkimuose rinks TS-LKD kandidatą į prezidentus. Kaip Jūs vertinate kandidatų atrankos procesą partijoje?

Turime stiprius kandidatus, visuomenėje žinomus, pagarbą ir pripažinimą pelniusius žmones. Juokaujame, kad juos visus sudėjus išeitų ne tik idealus kandidatas, bet neabejotinai ir idealus Lietuvos prezidentas. Ingrida Šimonytė – puiki finansų žinovė, turinti darbo Vyriausybėje ir Seime patyrimo, nuoširdi, lengvai bendraujanti su bet kokio amžiaus ir išsilavinimo auditorija. Vygaudas Ušackas – profesionaliai puikiai pasiruošęs, diplomatijos ir politikos senbuvis, gražios šeimos vyras ir tėvas. Gitanas Nausėda, nors ir atsisakė TS-LKD paramos rinkimų kampanijoje, ne tik puikiai išmano finansus, bankų veiklą, bet atrodo esąs išmintingas, sąžiningas, patikimas ir taurus žmogus, kas šiais laikais neabejotinai yra vertybė. Manau, kad G. Nausėdos sprendimas nedalyvauti TS-LKD pirminiuose rinkimuose yra teisingas: juos pralaimėjus tikėtis pergalės prezidento rinkimuose būtų sunku, jei apskritai įmanoma.

Kiekvienas turėsime apsispręsti. Ir kiekvienas rinksimės geriausią iš viso būrio kandidatų. Man svarbiausias kriterijus – ištikimybė Lietuvai, nusiteikimas ir pasirengimas ginti jos žmonių interesus, gebėjimas telkti piliečius darbui siekiant bendrų tikslų. Prezidentas turi pasižymėti aukščiausiosios lygos žaidėjo politikoje bruožais: jis arba ji turi turėti Lietuvos viziją, suvokti savo misiją, gebėti formuluoti tikslus ir suburti žmones bendram darbui, rasti sąjungininkų pasaulyje.

Šiais metais Jūs buvote apdovanota – pripažinta Metų europarlamentare. Už kokius nuopelnus Jums buvo skirtas šis apdovanojimas?

Man buvo didelė garbė gauti šį apdovanojimą. Kasmet geriausias – Metų europarlamentaras – renkamas Briuselyje leidžiamo „Parlamento žurnalo“ (angl. The Parliament Magazine) iniciatyva. Metų europarlamentaro apdovanojimai, dažnai pristatomi kaip „Briuselio oskarai“, įteikiami iškilmingos ceremonijos metu. Į iškilmes susirenka visas Europos Sąjungos institucijų – Europos Parlamento, Europos Komisijos, ES Tarybos – elitas, kitų Briuselyje veikiančių institucijų, diplomatinio korpuso atstovai.

Paskutiniajame atrankos etape mano varžovai buvo du Europos Parlamente labai žinomi vyrai – Vokietijos socialdemokratas, Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Bernd’as Lange bei Prancūzijos delegacijos ELP frakcijoje vadovas, aktyvus to paties Europos Parlamento komiteto narys Franck’as Proust’as. Autoritetinga komisija, sudaryta iš įvairių šalių ekspertų, verslo ir kitokių asociacijų atstovų, Metų europarlamentare pripažino mane.

Pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje Metų europarlamentarais pripažinti du Lietuvos atstovai – aš ir Petras Auštrevičius, atitinkamai tarptautinės prekybos ir užsienio reikalų srityse. Šios dvi sritys man yra labai svarbios, jose dirbti yra didelė atsakomybė.

Už tų apdovanojimų – daug atkaklaus darbo, drąsos ir tikėjimo, už jų – konkretūs darbai, veiksmai, parengti dokumentai, derybos. Tai, kas gali ir turi padaryti Europą didžia. Europos Sąjunga nestato sienų, ES tiesia tiltus. Didelė garbė, kad mano indėlis į šias „statybas” buvo įvertintas. Juk dirbu EP Tarptautinės prekybos ir Užsienio reikalų komitetuose bei Saugumo ir gynybos pakomitetyje.

Popiežius Pranciškus sako, kad jis stato tiltus (Pontificus arba pontifikas reiškia „tiltų statytoją”). Politikoje taip pat reikia „tiltų statytojų” – tiltų tarp žmonių, visuomenės grupių, tautų, valstybių ir jų sąjungų, žemynų. Vieni griauna, kiti stato. Mano misija – padėti statantiems.

Grįžtant prie Lietuvos aktualijų, kokia Jūsų nuomonė dėl pastaruoju metu Lietuvos žemdirbių reiškiamo nepasitenkinimo ES išmokomis ir protestais Briuselyje?

Lietuvos žemdirbiams reikia paramos. Mūsų žemdirbių kelionė į Briuselį ir pareikštas nepasitenkinimas dėl to, kad išmokas ketinama mažinti, rodo mūsų visuomenės brandą ir aktyvumą. Žmonės suvokia, jog Briuselis yra ne kažkokia tolima abstrakcija, bet kad čia yra priimami sprendimai, tiesiogiai lemiantys mūsų dabartį ir ateitį. Vykstant ES Vadovų Tarybos susitikimui, mūsų žemdirbiai aiškiai pasakė, jog yra nepatenkinti tiesioginių išmokų žemės ūkiui dydžiu. Dabar šios išmokos nesiekia ES vidurkio ir konkuruoti su kitomis ES šalimis yra labai sunku. Šiuo metu ES tiesioginių išmokų vidurkis – 267 eurai už hektarą, tuo tarpu Lietuvos ūkininkai gauna 174 eurus. Tačiau trąšos, degalai ir herbicidai brangsta ir kainuoja beveik tiek pat, kiek Vakarų valstybėse. Lietuviams sunku konkuruoti su Nyderlandų, Danijos, Graikijos ir kitų ES valstybių senbuvių žemdirbiais, kurie gauna daug didesnes išmokas. Net lenkai gauna didesnes išmokas nei lietuviai. Jeigu niekas nesikeis, ir naujajame 2020 m. bei 2021-2027 m. ES biudžete Lietuvai numatoma parama žemės ūkiui sumažės, mūsų žemdirbiams tikrai bus nelengva. Neužmirškime ir to, kad Lietuvos ūkininkams reikalavimai ekologijai, kraštovaizdžio apsaugai ir kt. yra tokie pat, kaip visoje ES. Kitokie jie ir negali būti, bet juos įgyvendinti, gaunant mažesnę ES paramą, nėra nei paprasta, nei pigu.

Dėkojame už pokalbį.

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

trylika − keturi =