Ekspertas: R. Karbauskio siekis skųsti prezidentę VRK dėl kritikos S. Skverneliui rodo menką politinę kultūrą

0
Vytautas Sinkevičius

(ELTA).
Valdančiųjų nepasitenkinimas dėl prezidentės rinkimų dieną išsakytos kritikos premjerui Sauliui Skverneliui yra be priežasties, o deklaruojami ketinimai skųsti šalies vadovę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) neturi jokio teisinio pagrindo, sako vienas iš Lietuvos Konstitucijos architektų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius. Jo teigimu, prezidentė, skirdama Vyriausybės vadovą, jaučia moralinę atsakomybę už jo veiksmus, todėl turi pilną teisę vertinti ir, jei reikia, kritikuoti.

Profesoriaus teigimu, tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis, teigdamas, jog dėl Dalios Grybauskaitės sekmadienį išsakyto pasisakymo jau ruošia raštą ir kreipsis į VRK, tiesiog rodo menką politinę kultūrą.

„Toks atsakomasis veiksmas rodo menką politinę kultūrą tiek tų, kurie skundžiasi VRK, tiek tų, kurie palaiko tokius skundus. Užmirštama, kad Respublikos prezidentė skiria ministrą pirmininką, taigi Respublikos prezidentui tenka moralinė atsakomybė už tai, ką jis paskyrė. Todėl uždrausti Respublikos prezidentei pasakyti savo nuomonę apie asmenį, kurį paskyrė į pareigas, būtų nesusipratimas“, – Eltai sakė V. Sinkevičius. Jis pabrėžia, kad savo pasisakyme prezidentė neagitavo, o tik įvertino ministrą pirmininką.

„Prezidentė neagitavo, už kažką balsuoti ar nebalsuoti, prezidentė tik įvertino ministro pirmininko veiksmus, kurie nedera su Konstitucija. Tai dabar sakyti, kad prezidentė kažką pažeidė, aš nematau jokio pagrindo“, – kalbėjo MRU profesorius.

„Taigi kreipimasis į VRK neturi jokio teisinio pagrindo. Tai, matyt, yra politinių sąskaitų suvedimas ir menkos politinės bei teisinės kultūros išraiška“, – apibendrino jis.

Kartu V. Sinkevičius pabrėžė, kad D. Grybauskaitė buvo teisi, sakydama, kad S. Skvernelis pasielgė antikonstituciškai, kai su Prezidentūra nesuderinęs teikė pasiūlymus Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės.

„Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad svarbiausius užsienio politikos klausimus sprendžia Respublikos prezidentas. Todėl santykiai su Baltarusija ar sprendimai dėl konkrečių ūkinių projektų, be abejo, yra priskirtini prie svarbiausių užsienio politikos klausimų. Tai premjeras aiškiai viršijo savo įgaliojimus, kurie nustatyti Konstitucijoje. Jis pasisavino Respublikos prezidentės įgaliojimus. Tai prezidentė turėjo pagrindą kalbėti apie tai, kad premjeras pasielgė ne taip, kaip reikalauja Konstitucija“, – apibendrino V. Sinkevičius.

Sekmadienį rinkimų į merus antrajame ture balsavusi prezidentė sukritikavo premjerą dėl pasisakymo apie Latviją bei anksčiau vykusio vizito į Izraelį. Pasak šalies vadovės, reikia didelių sugebėjimų, kad darytum tokią tarptautinę gėdą, kokią daro premjeras.

Premjeras susikaukė kritikos ir dėl Baltarusijai pateikto siūlymo dėl Astravo atominės elektrinės. Pasak prezidentės, tai, kad premjeras savo veiksmų nederino su Prezidentūra, pažeidžia Konstituciją.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis aštriai sureagavo į prezidentės kritiką. Pasak jo, prezidentės išsakyta kritika premjerui S. Skverneliui yra bandymas paveikti politinį procesą. R. Karbauskis pabrėžė, kad dėl prezidentės sekmadienį išsakytų teiginių net svarstė kreiptis ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją.

Savo ruožtu, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė sekmadienį, po D. Grybauskaitės pasisakymo, portalui DELFI teigė, kad tai buvo tiesiog prezidentinis vertinimas.

Kaip skelbė portalas LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, kad latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.

„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėtume apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.

Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli, nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.

ELTA primena, kad viešos kritikos ir Palestinos notos Vyriausybės vadovas susilaukė dėl savo vizito į Izraelį. Palestina pasipiktino tuo, kad S. Skvernelio vizito Izraelyje metu jis taip ir neapsilankė Palestinoje, taip pat, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

dvidešimt + dvidešimt =