Direktoriaus nuversti nepavyko

0

Romualda Suslavičienė

Neeilinis savivaldybės tarybos posėdis, kuris buvo sušauktas liepos 4-ąją ir kuriame turėjo būti svarstomas vienintelis darbotvarkės klausimas – dėl Č. Nevieros atleidimo iš savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, baigėsi šio posėdžio iniciatorių fiasko. Salę palikus didžiajai daliai valdančiosios daugumos narių, nebeliko kvorumo, tad teko skirstytis ir visiems kitiems – viltys pabaigti kadenciją „su trenksmu“ šiam kartui žlugo.

Prognozės nepasitvirtino

Sušaukti neeilinį savivaldybės tarybos posėdį paskatino birželio 19 dieną užregistruotas grupės savivaldybės tarybos narių pareiškimas dėl nepasitikėjimo rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Česlovu Neviera. Pareiškimą pasirašė visi Liberalų sąjūdžio atstovai taryboje: Karolis Petkevičius, Albertas Lakštauskas, Romualdas Urmilevičius, Kęstas Moroza, Šarūnas Čėsna, Kristina Baniūnienė ir Gintaras Gružauskas, pagal Darbo partijos sąrašus į savivaldybės tarybą išrinktas Arvydas Jurevičius, su Valstiečių partija išrinktas Marijonas Mitkus ir socialdemokratas Marius Muižinikas.

Pareiškime buvo pateikti 7 argumentai, kodėl dabartinį direktorių reikėtų nušalinti, kaip nepateisinusį pasitikėjimo. Į juos Česlovas Neviera išsamius atsakymus pateikė savivaldybės interneto svetainėje, sutrumpintas atsakymų variantas buvo pateiktas abiejuose rajono laikraščiuose.

Dar iki neeilinio posėdžio nepasitikėjimo pareiškimas bei atsakymai buvo gyvai svarstomi bei komentuojami. Nemaža dalis pareiškimo autoriams pranašavo pergalę – juk norint pasiekti užsibrėžto tikslo, reikėjo, kad slaptu balsavimu už nepasitikėjimą direktoriumi „pasirašytų“ 13 savivaldybės tarybos narių. Po pareiškimu buvo 10 parašų, tad liko surasti vos tris bendraminčius. Kelios dienos prieš posėdį savivaldybės koridoriuose buvo paskleista žinia, kad palaikančių atsirado visi 14. Tad nenuostabu, jog daugeliui neeilinis posėdis jau atrodė tik kaip formalumas.

Tačiau eilinį kartą pasitvirtino lietuviška patarlė „neperšokęs griovio…“

Pavadino politiniais žaidimais

– Turime vieną klausimą, tad jį ir svarstysime, – į dvidešimt posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių kreipėsi meras Vytenis Tomkus, kviesdamas sprendimo projektą pristatyti jo teikėjus.

Šios misijos ėmėsi ilgametis Liberalų sąjūdžio rajono skyriaus pirmininkas bei meras Romualdas Urmilevičius, kuris perskaitė projektą, siūlantį atleisti Č. Nevierą iš administracijos direktoriaus pareigų nuo liepos 9 dienos.

Kadangi norinčiųjų paklausti neatsirado, meras pakvietė pasisakyti.

Pirmasis žodžio paprašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos savivaldybės taryboje vadovas Kęstutis Jakelis, kuris perskaitė frakcijos pareiškimą:

„ 2018 m. birželio 12 d. dešimt Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos narių pasirašė pareiškimą dėl nepasitikėjimo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Česlovu Neviera. Jame išvardinti 7 motyvai, kuriais grindžiamas nepasitikėjimas administracijos direktoriumi Č. Neviera. Argumentuotus ir aiškius atsakymus į pareikštus motyvus parengė bei viešai išplatino pats administracijos direktorius.

Nekelia abejonių, kad tokiame sudėtingame ir daugelį gyvenimo sričių apimančiame darbe nuo klaidų nėra neapsaugotas niekas, ir norisi dar greitesnių permainų. Tačiau didelių ar juo labiau kritinių administracijos direktoriaus klaidų, teisės aktų pažeidimų, nepasitikėjimo teksto autoriai nenurodė, o žymiai didesnės klaidos buvo praėjusioje valdančiųjų kadencijoje. Kaip matosi iš administracijos direktoriaus pateiktų atsakymų, dalis iš tų išvardintų motyvų yra nepagrįsti (kai kurie iš jų netgi prieštarautų galiojantiems teisės aktams), o kai kurie yra įgyvendinami.

Matydami trūkumus, turime matyti ir pasiekimus: Kaišiadorių rajone jau seniai nebuvo tiek darbų, kiek atliko ši tarybos dauguma ir meras Vytenis Tomkus. Katedros aikštė, parkas, atgijusi miško parko estrada, rekonstruojamas miesto stadionas, Gedimino gatvės rekonstrukcija artimiausiu metu, tvarkoma buvusi Žiežmarių sinagoga, atnaujinti pėsčiųjų takai ir šaligatviai, apšviečiamos gatvės ir kiemai, įgyvendinami įvairūs socialiniai projektai, išskaidrinti viešieji pirkimai, nustatytos lengvatos verslui, gerinamas įstaigų valdymas bei didinamas veiklos efektyvumas – tai tik dalis iš daugelio atliktų bei atliekamų darbų. Žmonės tai mato ir vertina.

Suprantama, artėjant rinkimams, oponuojančios partijos jaučiasi nekaip. Pasiūlyti nelabai ką turi (bent jau viešojoje erdvėje apie tai negirdėti), todėl, norėdamos atkreipti dėmesį, reiškia nepasitikėjimą administracijos direktoriumi. Tai yra opozicijos teisė, bet visomis teisėmis reikia naudotis atsakingai. Juo labiau, kad opozicinės partijos viešai nėra išreiškusios noro performuoti valdančiąją koaliciją, prie jos prisijungti ar kaip kitaip prisiimti didesnę atsakomybę už tolimesnius sprendimus.

Ką reiškia administracijos vadovo pasikeitimas likus keletui mėnesių iki rinkimų? Tai tikrai nepaspartins numatytų darbų, o kaip tik įneš didelę sumaištį savivaldybės administracijos darbe. Kur skubate, nepasitikėjimo pareiškėjai? Juk netrukus rinkimai, kas laimės juos, tas ir skirs administracijos direktorių. Manome, kad tai bereikalingi politiniai žaidimai, nieko gero neduosiantys rajono gyventojams.

Todėl mes, TS-LKD frakcijos rajono taryboje nariai, nedalyvausime šiuose politiniuose žaidimuose ir balsavime dėl nepasitikėjimo administracijos direktoriumi Česlovu Neviera. Kviečiame visus ir toliau dirbti kartu bei įgyvendinti numatytus investicinius projektus, kurie atneša ilgai lauktus pokyčius rajone. Koncentruokimės į darbus, o administracijos direktoriaus bei visų tarybos narių veiklą įvertins rinkėjai“.

Panašų pareiškimą Lietuvos socialdemokratų frakcijos vardu perskaitė tarybos narys Algimantas Radvila.

„stalas toks platus, o mūsų tiek mažai…“

– Aš taip pat prisijungiu prie Tėvynės sąjungos frakcijos pozicijos ir taip pat politiniuose žaidimuose nedalyvausiu, ir balsavime nedalyvausiu. Išeiname iš posėdžio, – iš savo darbo vietos pakilo meras Vytenis Tomkus.

Posėdžių salę palikus konservatoriams V. Tomkui, A. Janavičiui, K. Jakeliui, D. Nasevičienei, S. Pilkiui bei socialdemokratams L. Rudienei, A. Radvilai ir V. Streikauskui, liko kaip tame eilėraštyje „stalas toks platus, o mūsų tiek nedaug…“. Be dešimties nepasitikėjimo pareiškimą pasirašiusių politikų, savo kėdėse dar pasiliko tik darbietis K. V. Meilutis ir dabar jau nežinia, kokiai frakcijai priklausantis A. Lukoševičius – iš viso dvylika. Tapo akivaizdu, jog toliau posėdį tęsti beprasmiška – jis negaliojantis, nes nėra kvorumo.

Kiek pasėdėję ir pasidairę, pro duris pasuko ir likusieji. Tad neeilinis posėdis tęsėsi viso labo 10 minučių.

Pritrūko įdirbio?

Liberalų sąjūdžio nariai bei jiems pritariantys savo bandymą dar galės kartoti teisės aktų numatyta tvarka, jei pritrauks daugiau bendraminčių. Kiek tai duos naudos, lieka neaišku.

Beje, ir pati nauda būtų tik Liberalų sąjūdžiui. Šiai šalies mastu skandalų krečiamai partijai išsilaikyti politinėje arenoje tėra vienintelė išeitis – patiems sukelti skandalą, kuris nustelbtų nuosavą. Šis scenarijus galėtų pagelbėti ir mūsų savivaldybės taryboje, nes kitų rimtesnių svertų nesimato. Kaip šios kadencijos opozicija partija buvo ypatingai silpna: be epizodinių pasisakymų ir paklausimų, liko neišnaudotos didžiulės galimybės: opozicijai suteikiama teisė vadovauti Kontrolės komitetui, Antikorupcijos komisijai, kur galima kelti negeroves, jas svarstyti, priimti sprendimus. Deja, tiek šio komiteto (pirmininkas G. Gružauskas), tiek komisijos (vadovė K. Baniūnienė) veikla buvo daugiau formali. Vien pasižiūrėjus į savivaldybės interneto svetainėje skelbiamus dokumentus, terandame tris 2016 metų Antikorupcijos komisijos posėdžių protokolus bei 2017 metų kovo mėnesį vykusio Kontrolės komiteto protokolą. O juk sprendžiant pagal nepasitikėjimo pareiškime išdėstytus argumentus, posėdžiauti reikėjo dažniau nei bet kada. Ir uoliai rūpintis, kad tų posėdžių protokolai pasiektų visuomenę, taptų vieši. Jeigu palygintume šią veiklą su praėjusios kadencijos, kai, pavyzdžiui, Kontrolės komitetui pirmininkavo konservatorius Mindaugas Nasevičius, skirtumai akivaizdūs. Posėdžiai vykdavo žymiai dažniau, audringiau, buvo siekiama juos viešinti spaudoje, protokolus skelbti interneto svetainėje. Be nuolatinio darbo rezultato tikėtis sunku, ką ir pamatėme liepos 4-ąją.

Faktas ir tai, kad rinkimai į savivaldybes numatyti ateinančių metų vasarį-kovą. Vadinasi, rinkiminė kampanija prasidės dar šiemet, tad naujai išrinktam direktoriui beliktų tik adaptacinis periodas. Akivaizdu, jog tikintiems šio posto turėtojo keitimo būtinybe, judėti reikėjo pradėti žymiai anksčiau.

Apie politinę kultūrą

Nepasitikėjimo pareiškimas, privertęs sušaukti neeilinį posėdį, tapo puikiu pretekstu įvertinti partijų politinę kultūrą. Šiuo atžvilgiu visus pliusus susirinko konservatoriai. Pirma: administracijos direktoriaus atleidimas iš darbo būtų žymiai palengvinęs tiesioginių mero rinkimų kovą. Juk tiek Č. Neviera, tiek V. Tomkus savo partijų yra iškelti kandidatais į rajono savivaldybės merus. Pritardamas Č. Nevieros atleidimui, meras V. Tomkus būtų galėjęs suduoti būsimam varžovui nemenką smūgį ir užsitikrinęs daugiau šansų laimėti. Be to, atleidus socialdemokratų deleguotą administracijos direktorių, visa rajono valdžia praktiškai būtų likusi vienų konservatorių rankose – juk administracijos direktoriaus pavaduotojas T. Vaicekauskas yra konservatorius, administraciją jis būtų turėjęs galimybę valdyti gana ilgai.

Tai, kad šiais šansais konservatoriai nepasinaudojo, gražiai atsiliepia apie šios partijos politinę kultūrą, atsakingumą laikantis kadencijos pradžioje pasirašytos koalicinės sutarties.

Sunku susilaikyti nepaminėjus ir kito, šiek tiek šypseną keliančio fakto: daugybe pažeidimų dabartinį direktorių Č. Nevierą kaltinantys liberalsąjūdiečiai savo laiku, kai direktorius dar buvo jų bendrapartietis, jam buvo pasiryžę patikėti net Lietuvos vyriausybės ministro postą. Atsivertę 2008 metų rugpjūčio 23 dienos kaunodiena.lt skaitome: „Šeštadienį, Bačkonyse posėdžiavusi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio taryba paskelbė kandidatų į Seimą sąrašą.(…) Partija paskelbė savo galimus kandidatus į ministrus. Žemės ūkio ministras: Jonas Katinas, Česlovas Neviera, Eugenijus Gentvilas“…

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

2 × penki =