„Sostų karai“ – „dėjo“ ant visų

7

Romualda Suslavičienė


Akivaizdu, kad kova už įtakos sferas tapo žūtbūtinė. Tačiau kieno sąskaita?

Šį rudenį pridygo ne tik grybų, bet ir neeilinių savivaldybės tarybos posėdžių. Du iš jų buvo sušaukti nepasitikėjimo pareiškimui svarstyti, paskutiniame, kaip jau žinome, iš pareigų buvo atleisti trys savivaldybės vadovai.

Ketvirtadienį, rugsėjo 13-ąją, politikai vėl rinkosi į Didžiąją salę. Ir vėl – neeiliniam posėdžiui. Šį kartą darbotvarkėje – svarbūs projektai, nuo kurių priklausė neatidėliotini darbai: dėl strateginio savivaldybės 2018-2020 metų veiklos plano patvirtinimo pakeitimo bei 2018 metų biudžeto patikslinimo.

Abu projektai svarstymui pateikti antrą kartą – jie jau buvo įtraukti į rugpjūčio 30 dienos posėdžio darbotvarkę, tačiau dauguma rajono politikų „parodė raumenis“ ir už sprendimą nenubalsavo, nors prieš tai projektai buvo apsvarstyti komitetų posėdžiuose, 4 jų pritarė. O balsuojant tąsyk susilaikė R. Gliaudelienė, K. Baniūnienė, M. Mitkus, M. Muižinikas, A. Lakštauskas, A. Lukoševičius, K. Moroza, V. Silvanavičius, Š. Čėsna, K. Petkevičius, K. V. Meilutis, R. Urmilevičius, G. Gružauskas.

Ir šį kartą laimėjo principai – posėdžių salę paliko liberalsąjūdiečiai K. Baniūnienė, Š. Čėsna, G. Gružauskas, A. Lukoševičius, K. Petkevičius, R. Urmilevičius, „valstietis“ M. Mitkus, darbietis A. Jurevičius ir pagal socialdemokratų sąrašus į tarybą patekę A. Radvila ir M. Muižinikas.

Kadangi iš viso į posėdį susirinko 21 narys (iš anksto pranešę nedalyvavo K.V. Meilutis, K. Moroza ir A. Lakštauskas, taip pat nebuvo R. Gliaudelienės), salėje liko 11 – per mažai, kad posėdis būtų galiojantis. Tai reiškia, kad ir toliau pinigų negaus sustoję pradėti darbai ir suplanuoti nauji.

Formuojasi griaunančioji dauguma?

Neeiliniame posėdyje po darbotvarkės paskelbimo pasisakė liberalsąjūdietis Karolis Petkevičius. Jis teigė, kad yra nesiskaitoma su daugumos nuomone (iki šiol (rugsėjo 13 d.) nėra pateikta jokio oficialaus dokumento apie naujai susidariusią daugumą – aut. past.), sprendime klausimai nesuskirstyti, kad būtų galima juos nagrinėti atskirai, to ne balsuoti už visus iš karto, todėl nuspręsta palikti salę.

Kas tai – principingas požiūris ar politikavimas, siekimas į atsilaisvinusius postus prastumti savo pasiūlytas kandidatūras?

– Posėdyje buvome pasirengę neriboti pasisakančiųjų laiko, dėl kiekvieno sprendimų punkto diskutuoti atskirai. Be to, siūlėme susitikti prieš posėdį antradienį ar trečiadienį, aptarti sprendimo projektus ir parengti taip, kad visiems būtų priimtina. Tokio poreikio iš išėjusiųjų pusės neatsirado. Neišgirdus nuomonės, net neaišku, kokie konkretūs pageidavimai, pagal kuriuos reikėtų išskirstyti sprendimo projekto punktus blokais ar pan., – po posėdžio „Atspindžiams“ sakė meras V. Tomkus.

Priminsime, jog kiekvienas tarybos narys turi teisę jau posėdžio metu siūlyti iš projekto išbraukti jam netinkamą punktą, taip pat iki posėdžio susipažinus su dokumentais parengti savo sprendimo projektą. Tai padaryta nebuvo.

– Panašu, kad rūpi tik postai – juk ir derybos prasidėjo ne kokios nors savo programos pristatymu, o pasiūlymais, ką skirti į direktoriaus ar vicemero vietą. Kol kas veiksmai rodo, kad formuojasi griaunanti koalicija, – sakė meras.

Pirmajame derybiniame pasitarime, kuriame iš vienos pusės dalyvavo meras V. Tomkus ir tarybos narys K. Jakelis (planuojama į derybinę grupę įtraukti ir 1-2 social­demokratus, taip pat jos sudėtyje yra M. Vaicekauskas), iš kitos pusės – A. Radvila, R. Gliaudelienė ir M. Muižinikas (negalėjo dalyvauti A. Jurevičius ir K. Petkevičius), nauja dauguma save vadinantys tarybos nariai į savivaldybės administracijos direktoriaus postą siūlė Antaną Lukoševičių, mero pavaduotoju – M. Muižiniką.

„Tačiau oponentams pateikėme kompromisinį siūlymą teikti kandidatus į mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, o sau pasiliekame teisę teikti kandidatą į administracijos direktoriaus pareigas“, – iš karto po šio susitikimo socialiniuose tinkluose rajono gyventojus operatyviai informavo meras V. Tomkus.

Atsakymo į šį pasiūlymą kol kas negauta. O gal atsakymas – išėjimas iš posėdžio?

Akivaizdu, kad kova už įtakos sferas tapo žūtbūtinė. Tačiau kieno sąskaita?

Pasižiūrėkime, kokie darbai sustojo ir ko netenkame.

Pinigų laukė gatvės ir keliai…

Su papildymais projektai pateikti neeiliniam posėdžiui, nes nepriėmus sprendimo žlunga ir gyvybiškai svarbūs, ir ne tokie svarbūs, bet visiems reikšmingi ir reikalingi darbai. Tokių sprendimo projekte išvardinta 24 punktai, kurie apima ne vieną darbą. Suskaičiuota ir kiek pinigų galima skirti.

Apie ką kalbame?

Štai Žiežmarių apylinkės seniūnas laukė, kol bus leista jau turimas lėšas iš vieno straipsnio perkelti į kitą – 11.6 tūkst. € reikalingos Stasiūnų kaimo Ateities gatvės apšvietimo linijos įrengimui. Nebus pinigų – nebus ir apšvietimo. Dar šiai seniūnijai reikia papildomų lėšų išplautų kelių ruožų remontui.

Kaišiadorių miesto seniūnija laukė tarybos sprendimo skirti papildomų lėšų Kriaučiškių gatvės atstatymo darbams bei Pylimo gatvės remontui. Palomenės seniūnija taip pat laukė sprendimo dėl papildomų lėšų – reikia suremontuoti po liūčių apgadintas pralaidas. Kaišiadorių apylinkės seniūnijai reikalingos papildomos lėšos tilto per Lomeną remontui.

Net tam, kad būtų padidinti biudžeto asignavimai iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitų dotacijų, kas žmonių kalba reiškia, jog reikia dokumentaliai „į vietą“ padėti 42,3 tūkst. €, kuriuos valstybė skyrė kapitaliniam Kęstučio gatvės remontui, kelias užkirstas. Kažin, kaip tai patinka šios gatvės gyventojams?

Geras oras dar leistų ženkliai sutvarkyti rajono kelius, kuriems lėšų buvo siūloma skirti dabar, kai UAB „Kaišiadorių vandenys“ į savivaldybės biudžetą sugrąžino 300 tūkstančių eurų. Sprendimo projekte, kurio patvirtinimo laukta taip ir neįvykusiame neeiliniame savivaldybės tarybos posėdyje, lėšos buvo numatytos: kelio (Bažnyčios g.) Vilūnai – Kriaučiškės – Basonys II – Kalviai ruožo Vilūnų kaime kapitalinio remonto rangos darbams apmokėti; Karčiupio kaimo Puntuko gatvės paprastojo remonto rangos darbams apmokėti, šaligatvio nuo Gedimino g. Nr. 32 iki Gedimino g. Nr. 22 paprastojo remonto rangos darbams apmokėti. Taip pat – Žiežmarių gimnazijos bendrabučio stogo apšiltinimo techninio projekto parengimui ir rangos darbams apmokėti, Vajakiškių gatvės apšvietimo Rumšiškėse techninio projekto parengimo paslaugai ir rangos darbams; Žiežmarių gimnazijos valgyklos techniniam projektui; dviračių ir pėsčiųjų takui Rumšiškėse techninio darbo projektui; miesto fontano statinio ekspertizės paslaugai apmokėti; Puntuko gatvės Rumšiškėse statinio ekspertizės paslaugai; Investicijų ir verslo plėtros programai – 203,4 tūkst. Eur už Maironio ir Kudirkos gatvių rangos darbus atsiskaityti.

…mokyklos, mokytojai ir vaikų darželiai…

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, tikrindamas Rumšiškių lopšelį-darželį, nustatė pažeidimą – sporto salės grindys negali būti išklotos kilimine danga, todėl buvo numatyta skirti lėšų tinkamos dangos įsigijimui. Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija laukė pinigų naujai steigiamos ikimokyklinės grupės patalpų remontui ir inventoriui įsigyti Dovainonių skyriuje. Kaišiadorių lopšeliai-darželiai „Spindulys“ ir „Žvaigždutė“, Žaslių lopšelis-darželis „Žaliasis klevelis“ dar vasarą yra pateikę prašymus skirti lėšų nemokamam vaikų maitinimui. Tai – ne savivaldybės biudžeto pinigai, o tikslinė valstybės dotacija, tačiau savivaldybės tarybos pritarimas reikalingas… Taip pat lopšeliui-darželiui „Žvaigždutė“ reikalingi pinigai konvekcinei krosniai įsigyti.

Dar rugpjūčio 30-ąją buvo laukiama pritarimo dėl lėšų skyrimo atleistiems iš darbo pedagogams: rugpjūtį iš darbo išėjo 4 pensinio amžiaus mokytojai (vienas dėl ligos), turintys 25-32 metų darbo stažą Žiežmarių gimnazijoje; atleista auklėtoja iš Žiežmarių lopšelio-darželio „Varpelis“. Vaclovo Giržado progimnaziją paliko 2 pensinio amžiaus pedagogai (stažas 35 ir 40 metų), Algirdo Brazausko gimnaziją – 5 pedagogai, Paparčių mokyklą-daugiafunkcį centrą – 1 pedagogė ir t.t. Šiems žmonėms išeitinės išmokos taip pat mokamos iš valstybės lėšų, bet vėl – su savivaldybės pritarimu…

Taip pat savivaldybės tarybos pritarimo skirti lėšų nekantriai laukė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, kuris ruošiasi surengti Tarptautinę Mokytojo dienos šventę ir joje apdovanoti nusipelniusius mokytojus. Neįvykęs posėdis kol kas atėmė galimybę sumokėti mokytojams už darbą egzaminų metu.

…labiausiai pažeidžiami…

Dar rugpjūčio mėnesio tarybos posėdyje buvo laukiama politikų apsisprendimo dėl lėšų skyrimo papildomų darbų atlikimui ir užbaigimui Antakalnio krizių centre; pinigų, reikalingų atlikti einamąjį savivaldybės būsto remontą, kad po to jame galėtų įsikurti Paparčių šv. Juozapo vaikų globos namams priklausanti šeimyna.

…kultūra…

Nors lėšos jau iš anksto buvo suplanuotos Kultūros programoje, sprendimo dėl jų skyrimo laukė Kaišiadorių muziejus – ruošia išleisti leidinį apie Kaišiadorių savivaldą, surengti istorinę konferenciją bei parodą. Kaišiadorių kultūros centrui iš tos pačios suplanuotos programos reikia dalinio finansavimo projektui „menas gali sustabdyti traukinį“. Žiežmarių kultūros centrui reikia pritarimo finansuoti dvi jubiliejinės Žiežmarių šventės veiklas; lėšų laukia Kruonio kultūros centras – jos reikalingos Baltų vienybės dienai ant Maisiejūnų piliakalnio surengti.

Kaišiadorių viešajai bibliotekai būtinos lėšos apmokėti remonto techniniame projekte nenumatytą elektros spintos iškėlimą į lauką bei nuo įėjimo stogelio nuvesti lietaus vandenį toliau nuo neįgaliųjų keltuvo. Taip pat politikų „palaiminimo“ dar nuo rugpjūčio laukė bibliotekos prašymas skirti lėšų baldams įsigyti.

…kiti

Jeigu ne „sostų karai“, lėšos jau būtų skirtos ir prisidėjimui prie svarbių projektų, ir šiukšliadėžėms prie dviračių tako ir Lomenos nupirkti, ir bešeimininkėms atliekoms išvežti bei kitiems dalykams. Paradoksalu, tačiau be savivaldybės tarybos pritarimo, pavyzdžiui, Švietimo ir sporto paslaugų centras negali nusipirkti net krosnelės pirčiai, nors pinigus patys užsidirbo teikdami paslaugas. Pasirodo, kovos dėl politinės įtakos viso labo nepilnam pusmečiui turi įtakos ir tokiems dalykams…

Kas vertesnis?

Negi nė vienas iš čia išvardintų darbų nenusipelnė būti apsvarstytas, nė vienas nevertas numatytų lėšų?

Negi per rinkimus tiek daug žadėję politikai stabdo darbų traukinį vien dėl to, kad į administracijos direktoriaus postą pasodintų Antaną Lukoševičių?

Atsakymą kiekvienas suraskime patys.

7 KOMENTARAI

  1. Nėra jokios atsakomybės ,todėl ir vietiniai politikiukai išsidirbinėja,jei reikėtų už visus sustabdytus projektus mokėti delspinigius ,tada gal būt susimastytų.Keista ,kad iki rinkimų likus geram pusmečiui jie sugeba juokinti ‘svietą“,rinkėjams reiktų gerai įsidėmėti šių „arlekinų“ pavardes ateičiai.
    P.S. Ir jiems tikrai nerūpi krašto gerovė, jie kaip maži ,apsimyžę ir dėmesio norintys vaikai kovoja dėl naktipuodžio ir smėlio dėžės.

  2. Jei žmonės turi kitokią nuomonę ir nėra avių banda, pritarianti avinui, kuris nori kuo greičiau išleisti pinigus, jau yra griovėjai? Žmonės turi savo nuomonę, todėl ir susilaiko, balsuoja „už“, balsuoja „prieš“, ar išeina iš posėdžio – tai ir yra tikra demokratija. Gal reiktų „Atspindžiams“ paklausti tarybos narių nuomonės, o ne piršti savo nuomonę???

    • Ganėsi su tuo demokratiškai išrinktu „avinu’ daugiau kaip tris metus, bet staiga panorėjo ištrūkti į laisvę ,bent kelis mėnesius pasiganys laisvai ir tada rinks kitą „aviną“, tik jau žolė bus visur išmindžiota….

    • P.S Gerb.Jonui B. Jeigu žaidžiam ale demokratiją ,tai nebūtina klausti kitų nuomonės,reikia turėti savo.
      Demokratija (gr. δῆμος ‘liaudis’ + κρατῶ ‘valdau’) reiškia valdymo formą, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui. Šią teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai referendumuose ir plebiscituose arba per savo išrinktus atstovus.

  3. P.S Gerb.Jonui B. Jeigu žaidžiam ale demokratiją ,tai nebūtina klausti kitų nuomonės,reikia turėti savo.
    Demokratija (gr. δῆμος ‘liaudis’ + κρατῶ ‘valdau’) reiškia valdymo formą, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui. Šią teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai referendumuose ir plebiscituose arba per savo išrinktus atstovus.

  4. Ar tik ne pats meras V.Tomkus gudriai ir suorganizavo tą trijų muškietininkų – Č.Nevieros, T.Vaicekausko ir A.Janavičiaus atleidimą iš pareigų? Kam vyteniui dalintis atkatus dar su trimis, jei gali juos nugvelbti ir vienas? Nenustebčiau, jei yla išlįstų iš maišo ir viskas paaiškėtų. Niekam nėra paslaptis, kad dar prieš rinkimus V.Tomkus sudarė sutartį su A.Radvila, tai štai Radvila ir pasitarnavo, kad už Č.Nevieros, T.Vaicekausko ir A.Janavičiaus nušalinimą balsuotų ir dalis socialdemokratų bei darbietis K.Meilutis.

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

16 + 7 =