„Komandinio“ politikų darbo ypatumai

0

Romualda Suslavičienė

Paskutiniąją sausio dieną vyko pirmasis šių metų savivaldybės tarybos posėdis, kuriame pirmuoju klausimu, kaip ir buvo žadėjęs, meras Vytenis Tomkus pateikė svarstyti sprendimo projektą „Kaišiadorių miesto pėsčiųjų tilto remonto darbai ir statinio pritaikymas žmonėms su negalia“. Laikinai perleidęs posėdžio pirmininkavimą savo pavaduotojai R. Gliau­delienei, kuri paskelbė projekto pavadinimą, meras meras pažymėjo, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai, su kuriais teko susitikti po praėjusio posėdžio, linkę sutikti su mažesne savivaldybės prisidėjimo suma – ne 200 tūkstančių, o iki 150 tūkst. €, nors oficialaus rašto apie tai dar nėra.

Tačiau Kiaulės metai nebūtų Kiaulės, jei neišlįstų kokia nors kiaulystė. Šįsyk – tai „darnaus“ rajono politikų darbo rajono žmonių labui pavyzdys. Prasidėjus klausimams ir pasisakymams paaiškėjo, jog ne tik mero pavaduotoja, bet ir, ko gero, visa naujoji dauguma jau kelios dienos žinojo apie „Lietuvos geležinkelių“ paskelbtą konkursą tilto pritaikymo darbams be jokio savivaldybės prisidėjimo, tačiau nei su meru, nei su opozicijoje likusiais kolegomis nepasidalino, šį „saldainiuką“ pasilikdami tarybos posėdžiui…

Diskutuojančių netrūko

– Tiltas – „Lietuvos geležinkelių“ nuosavybė, prieš keletą dienų jie paskelbė konkursą tilto remonto pirkimo darbams. Vadinasi, jie numatė savo biudžete tuos pinigus, tai kodėl mes turime prisidėti savo lėšomis? – pirmasis prabilo K. Moroza.

Meras prisipažino dėl konkurso jokios informacijos neturįs, jam tai naujiena, kurią ką tik išgirdo, todėl komentuoti negalįs.

V. Silvanavičius sakė, jog būdamas darbo grupės, rengiančios šių metų biudžetą, nariu, sužinojo, jog „biudžetas nesibalansuoja apie milijoną“, todėl klausė, ar biudžete jau numatytos lėšos prisidėjimui prie tilto remonto. A. Jurevičius abejojo, ar, paaiškėjus aplinkybėms apie paskelbtą konkursą, dar beverta svarstyti apie prisidėjimą.

Tarybos narys M. Mitkus, tradiciškai pradėjęs savo klausimą nuo kaltinimų merui gyventojų klaidinimu, kad jis vienas teisus, o dauguma kalta, nesąžiningumu ir nedorumu bei pan., rėmė V. Tomkų prie sienos pasakyti, su kuo tarėsi pristatydamas klausimą. Merui teko priminti, jog projektas dar gruodžio mėnesį buvo pateiktas savivaldybės administracijos, vėliau direktorius jį atsiėmė, nepalikęs galimybės svarstyti tarybai, tad pateikė, kad būtų svarstomas viešai.

M. Vaicekauskas priminė, jog neseniai įvykusį konkursą dėl Gedimino gatvės darbų laimėjo organizacija, pasiūliusi 200 tūkst. € didesnę kainą nei kitas dalyvis. „Būtų užtekę ir tiltui“, – pastebėjo politikas. A. Jurevičius domėjosi, ar jau pateiktas „Lietuvos geležinkelių“ žadėtas ekspertizės aktas dėl tilto saugumo, M. Mitkus siūlė apsispręsti, kas svarbiau – ar tiltas, kuris, pasak jo, nei supuvęs, nei sugriuvęs, ir trys liftai prie jo, ar senamiestyje po lietaus telkšantis vanduo. A. Janavičius pastebėjo, jog pasiūlymas prisidėti prie tilto remonto nėra kažkuo išskirtinis – savivaldybė biudžeto lėšomis prisideda prie ūkininkams aktualių problemų, tokių, kaip melioracija, bendruomenių projektų, remia daugiabučių namų bendrijas ir pan.

Aštri diskusija truko žymiai daugiau nei pusvalandį. Joje savo mintis išsakė K. Petkevičius, K. Moroza, M. Mitkus, V. Silvanavičius, K. Jakelis, A. Jurevičius, R. Urmilevičius, G. Gružauskas, A. Lakštauskas, kai kurie – net po kelis kartus. Vieni kaltino, kad meras ir jį palaikantys nežinojo apie konkursą, kiti – kad tie, kurie sužinojo, nepasakė iki posėdžio. Netrūko įtarimų dėl paties projekto skaidrumo, „Lietuvos geležinkelių“ keistos pozicijos – neinformavo savivaldybės, pasvarstymų, kas labiau prisidėjo prie to, kad tilto problema pajudėtų iš vietos.

Taip pat įdomu buvo išgirsti buvusio ilgamečio savivaldybės mero R. Urmilevičiaus pastabą, jog „Lietuvos geležinkeliai“ ne kartą yra siūlę prie tilto remonto prisidėti vienokiomis ar kitokiomis sumomis. „Aš kategoriškai atmesdavau pasiūlymus žinodamas, jog tai būtų lėšų švaistymas“, – sakė R. Urmilevičius.

Vadinasi, modernų tiltą galėjome turėti jau seniai?

Mero pavaduotoja R. Gliaudelienė prisipažino tris, o gal net ir daugiau mėnesių kovojanti su šiuo projektu, turi surinkusi visus raštus bei žinanti visą istoriją, Pasak jos, savivaldybės biudžeto pinigų geležinkeliams visai nereikia. „Bet jų pasakymas buvo toks: „jeigu duodat pinigus, kodėl mums jų nepaimti?“- kalbėjo R. Gliaudelienė, kuri sakė kalbėtis pradėjusi „pirmiausiai nuo labai aukštai, nuo Vyriausybės, nuo ministro pirmininko padėjėjo“, vardijo, su kuo teko bendrauti. Pasak R. Gliaudelienės, po jos pokalbio su M. Gedaminsku, atsakingu už visą geležinkelių infrastruktūrą, tuojau atsirado ir skelbimas apie tilto remonto darbų pirkimą. R. Gliaudelienė kalbėjo, jog „jie tiktai paprašė iš mūsų rašto, kad savivaldybė jiems pinigų neduoda, ką aš ir pažadėjau padaryti po posėdžio“, taip pat vicemerė pateikė atsakymus tarybos nariui A. Anužiui į jo pareikštus priekaištus jai (A. Anužis posėdyje nedalyvavo ir negirdėjo) ir pakvietė „dirbti, o ne poteriauti“.

O koks bus tiltas?

Tai tiek iš kiek padrikų diskusijų, kuriuose vieni norėjo kažką nuoširdžiai išsiaiškinti, kiti – gal gražiau pasirodyti prieš artėjančius rinkimus.

Savaime aišku, jog sprendimo projektui prie tilto remonto prisidėti savivaldybės lėšomis pritarta nebuvo.

Labai gaila, kad svarstymas nebuvo atidėtas, nes taip ir liko neaišku, kas vyksta, kokį tiltą mums žada „Lietuvos geležinkeliai“, kaip jis atrodys, kiek bus patogus, jei nepatogus – kiek savivaldybė galėjo įtakoti, kad būtų kitaip. Panašu, kad nedaug kam tai rūpi, nors po šio remonto kito mes, gyvenantys dabar, vargiai ar sulauksime.

Žvilgsnis „iš apačios“

Tiesą sakant, eiliniam žmogui visai tas pats, kas daugiau indėlio įdėjo, kad tilto remontas pajudėtų – Onutė, Petrutė ar Kazytė. Jam netgi „vienodai šviečia“, jei „Lietuvos geležinkeliai“ir prisipažintų, jog buvo spaudžiami kaišiadoriečių pagaliau atlikti darbą, kurio reikėjo labai seniai. Svarbu rezultatas, kurio siekti iš savo pinigų išlaikome rajono vadovus ir administraciją. Išlaikome tam, kad dirbtų vieningai, o ne kovotų tarpusavyje, kas jau visiems stebintiems įgriso iki kaulų smegenų.

Merą elgesys nustebino

Po posėdžio pakomentuoti susiklosčiusią situaciją paprašėme rajono savivaldybės mero Vytenio Tomkaus.

„Kažkodėl kiekvieną kartą, kuomet planuojama svarstyti ar yra svarstomas pėsčiųjų tilto per geležinkelį modernizavimo klausimas, įvyksta keistos ir sunkiai paaiškinamos situacijos,- kalbėjo meras. – Gruodžio mėnesį buvo keista ir netikėta, kad administracijos direktorius A. Lukoševičius, kuris kartu dalyvavo derybose su AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuris parengė, įregistravo, o vėliau patikslino sprendimo projektą ir jį pristatė komitetų posėdžiuose, paskutiniu metu nusprendė jį atsiimti. Šį kartą taip pat buvo labai keista, kad žinodami informaciją apie bendrovės paskelbtus viešuosius pirkimus, savivaldybės administracijos vadovai ir valdančiajai daugumai priklausantys tarybos nariai šia informacija nepasidalino iš karto, o pateikė ją tik paskutinę minutę – vykstančio posėdžio metu, po to labai stebėdamiesi, kodėl kiti tos informacijos nežino. Tikriausiai, bet kuris pilietis supranta, kad normalioje savivaldybėje taip neturėtų būti, tokie dalykai yra sunkiai paaiškinami ir primena negražius politinius žaidimus. Tačiau, žinant, kad mūsų savivaldybėje įvairūs keisti dalykai vyksta jau beveik pusę metų, tikriausiai, labai dėl to stebėtis ir ieškoti daug logikos nereikėtų. Taip pat keista, jog kai kurie tarybos nariai įsivaizduoja, kad mero patarėjų darbas yra nuolat stebėti visus viešųjų pirkimų skelbimus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (nors tarybos ir mero sekretoriatas nieko neperka, neparduoda ir viešųjų pirkimų procesuose nedalyvauja), tikintis, kad galbūt vieną dieną AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuspręs paskelbti viešuosius pirkimus pėsčiųjų tiltui atnaujinti, savivaldybei apie tai nieko nežinant. Aišku, sunku suprasti ir tai, kodėl (kaip paaiškėjo po posėdžio) bendrovės atstovas komunikacijai irgi apie paskelbtus pirkimus nieko nežinojo ir informaciją galėjo patvirtinti tiktai vėliau. Taigi, tiesiog daug sunkiai suprantamų ir sunkiai paaiškinamų aplinkybių, keistas savivaldybės administracijos vadovų ir valdančiosios daugumos tarybos narių elgesys, tačiau išvadas bei vertinimus kiekvienas gali pasidaryti pats.

Jeigu tarybos narys M. Mitkus galvoja, kad pėsčiųjų tilto remonto merui reikia „dėl garbės ar dėl rinkimų“, tai galiu tokias prielaidas kategoriškai paneigti ir pasakyti, kad dirbu ne dėl garbės ar rinkimų, o todėl, kad tokios yra mano pareigos. Pėsčiųjų tilto remonto klausimą keliu nuo pat kadencijos pradžios, žinodamas tilto svarbą Kaišiadorių senamiesčio gyventojams, neįgaliesiems, jaunoms šeimoms ir kitiems. Džiaugiuosi ir visuomet pabrėžiu, kad esminį persilaužimą dėl bendrovės požiūrio į tilto remonto darbus pasikeitimą pavyko pasiekti tiktai bendrų pastangų dėka, dėl ko esu dėkingas, pirmiausiai, Seimo narėms L. Matkevičienei ir R. Morkūnaitei-Mikulėnienei, o taip pat Ministrui pirmininkui S. Skverneliui, Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui, bendrovės generaliniam direktoriui M. Bartuškai ir kitiems, su kuriais ne vieną kartą šį klausimą esame aptarę ir kurie mus išgirdo bei suprato. Dabar svarbu tiktai to supratimo neprarasti, nesiblaškyti, ir bendrų pastangų dėka pasiekti norimą rezultatą. Nežinau ar taip pat galvoja ir valdančiosios daugumos nariai – galbūt jie patys nori garbės ir visus nuopelnus prisiimti sau? Jeigu mero pavaduotojos ar kitų tarybos narių dėka pavyktų pasiekti, kad bendrovė tiltą modernizuotų be savivaldybės prisidėjimo, tą taip pat labai sveikinčiau ir išreikščiau didelę savo padėką. Tiktai svarbu, kad politiniai žaidimai ir neigiamas tarybos sprendimas dėl bendradarbiavimo bei prisidėjimo prie tilto remonto darbų, nesukeltų rizikų dėl projekto įgyvendinimo ir nesuteiktų preteksto bendrovei tų darbų atsisakyti ar juos nukelti vėlesniam laikui. Tikėkimės, kad taip neįvyks.

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

2 × 2 =